„Geriau jokio įstatymo, negu toks, koks dabar priimtas. Lietuvos medikai daro stebuklus, o dabartinis priimtas įstatymas neleis mūsų gydytojams taikyti moderniausių metodų“, – per spaudos konferenciją Seime sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Pasak jos, neleidžiant šaldyti embrionų, moteris kas kartą norėdama susilaukti kito vaiko ar po ankstesnės nesėkmingos procedūros „turės pereiti pragariškas kančias taikant hormonų terapiją“.
„Šitas įstatymas negailestingas moterims. Ką tai reiškia dėl embrionų šaldymo negalimumo – kad kiekvieną kartą moteris turės pereiti pragariškas kančias taikant hormonų terapiją. Mes labai gailestingi embrionams, kurie neva gali būti pašalinti, bet reali moteris pasmerkta pragariškoms kančioms“, – kalbėjo B.Vėsaitė.
Socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė tvirtino, kad „tas įstatymas tampa prieštvaniniu, jis pablogina esamą padėtį, o ne tai, kad bent kiek pagerintų“.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė pabrėžė, kad „pacientams ypatingai svarbu, kad šitas įstatymas būtų vetuotas ir priimtos pažangios, mokslu grįstos nuostatos“.
Pasak jos, įstatymas diskriminuos šeimas, kurių vienas iš narių bus išsigydęs vėžį ir tapęs nevaisingas, nes lytinių ląstelių donorystė uždrausta, taip pat atimta viltis genetinės ligos nešiotojams susilaukti sveikų palikuonių.
„Priešimplantacinė diagnostika sudarytų sąlygas toms šeimoms susilaukti sveikų vaikų. Galiu pasakyti, kaip jie bando susilaukti sveikų vaikų. Jie jau turi vieną vaiką su negalia, žino, kad mama ar tėtis yra genetinės ligos nešiotojai, moteris pastoja tikėdamasi, kad vaikas bus sveikas. Atliekami genetiniai tyrimai ir sužinoma, kad būsimas vaikas vėl turės negalią. Ką šeima daro tada? Dalis šeimų ryžtasi auginti antrą neįgalų vaiką, kiti vis dėlto nutraukia nėštumą, ir nėštumo nutraukimas įvyksta ir 14-tą, ir 19-tą nėštumo savaitę. Ar reikia eiti tokiu keliu, kai žalojama visa šeima? Tai ne tik fiziologiniai dalykai, tai ir stiprūs psichologiniai išgyvenimai“, – kalbėjo I.Drėgvienė.
Į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą jau kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų. Prašyme teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“.
Vetuoti įstatymą šiuo raštu taip pat prašo per 20 pacientų organizacijų.
Šį prašymą pasirašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Jolanta Nadišauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius Kęstutis Strupas, šių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Gražina Drąsutienė ir dar daugelis universitetų bei universitetų klinikų medikų bendruomenės atstovų.
Vetuoti įstatymą šiuo raštu taip pat prašo per 20 pacientų organizacijų, tarp jų – Onkohematologinių ligonių draugija, Lietuvos vaikų vėžio asociacija, Vaikų retų ligų asociacija, Lietuvos diabeto sąjunga ir daugelis kitų.
Tuo metu kitos stovyklos atstovas, konservatorių kandidatas į Seimo narius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius paskelbė, kad priimdamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymą Seimas „rado tinkamą balansą tarp naujausių medicinos mokslo laimėjimų ir medicinos etikos“.
„Viena vertus, įstatyme vieningai dera pažangios technologijos ir pastarųjų metų reprodukcinės medicinos laimėjimas – kiaušialąsčių šaldymas, kita vertus, neabejotinai užtikrinta galimybė nevaisingiems žmonėms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu, kartu išlaikant pagarbos gyvybei principą. Tai šansas nemažam skaičiui gyvenančių pagal griežtesnius moralės principus šeimų išvengti konflikto su savo sąžine pasinaudojant etiškomis ir patikimomis pagalbinio apvaisinimo technologijomis“, – rašoma J.Pundziaus paskelbtame pareiškime.
Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.
Į prezidentę su prašymu vetuoti įstatymą kreipėsi ir Liberalų sąjūdis, tokius ketinimus iš karto po balsavimo išsakė ir sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Kovojo du skirtingi požiūriai– vieni politikai pasisakė už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragino tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Naujojo įstatymo įsigaliojimas numatytas 2017 metais, tačiau jį dar turi pasirašyti prezidentė.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
