Tokią mintį ketvirtadienį išsakė buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Gediminas Kirkilas.
„Kas verčia mus čia forsuoti tą tarybos posėdį? Darykime mėnesio pertrauką, moratoriumą. O kas verčia? Konservatoriai gal verčia? Planas? Skaitau profesorių šiandien, kad planas tikrai geras buvo. Scenarijaus autoriaus vertas... Bet čia nesvarbu, čia juokauju. Kitas kompromisas, aišku, dėl turinio. Galima ir tarybos posėdį suspenduoti, ir mes galime savo sprendimą suspenduoti“, – pareiškė jis.
Niekas neverčia mūsų verstis per galvą. Bet, jeigu norime pašalinti kitaminčius, politinius konkurentus savo partijoje, tai dėl to taip ir elgiamasi. Jeigu nori pasiekti kompromiso, reikia jo siekti, – sakė G.Kirkilas.
Tiesa, G.Kirkilas sako kol kas nematantis, jog G.Paluckas išvis norėtų ieškoti kompromiso. Seimo nariui atrodo, kad partijos pirmininkas siekia tik pašalinti kitaminčius iš partijos.
„Niekas neverčia mūsų verstis per galvą. Bet, jeigu norime pašalinti kitaminčius, politinius konkurentus savo partijoje, tai dėl to taip ir elgiamasi. Jeigu nori pasiekti kompromiso, reikia jo siekti“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Politiko nuomone, šeštadienį sušauktą tarybos posėdį dar galima atšaukti. „Dalis skyrių nė nenori atvažiuoti, kiek aš žinau“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, per tą laiką turėtų būti aiškiau suformuluotos priežastys, kodėl socialdemokratai turi trauktis iš koalicijos. Taip pat – duotas bent trijų mėnesių terminas koalicijos partneriams susirasti naujus bendražygius.
G.Paluckas: „Neleisiu murkdyti partijos“
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas G.Paluckas tikina, kad šiuo metu jokie kompromisai nebėra įmanomi.
„Aš nebekomentuosiu visokiausių samprotavimų ir interpretavimų. Čia nėra joks kompromisas. Pirmiausia, yra Etikos ir procedūrų komisijos siūlymas, kuris gimė po to, kai buvo nesilaikoma partijos tarybos sprendimo. Ir tas siūlymas bus svarstomas taryboje. Vienintelė logiška ar teorinė išeitis išspręsti šį klausimą yra laikytis, įgyvendinti šį sprendimą“, – sakė G.Paluckas.
Anot jo, jokie „frakcijų koalicijos“ sutarties moratoriumai nėra įmanomi.
„Jokie moratoriumai ar suspendavimai šioje situacijoje yra negalimi, nes mes esame nuobaudos skyrimo procedūroje. Politiškai aš dar galiu pridėti: partijos aš neleisiu murkdyti ir laikyti visokiausių pseudokompromisų samprotavimų pelkėje. Tie dalykai absoliučiai kenkia partijos autoritetui ir prestižui“, – teigė G.Paluckas.
Ministro posto nebenori?
G.Kirkilas vis dar tikina, kad frakcija nepažeidė partijos tarybos sprendimo trauktis iš koalicijos, nes socialdemokratų neliko Vyriausybėje, o Seime esą jie ir šiaip, pagal frakcijų dydžio proporcijas, gali užimti postus.
Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad naujo ūkio ministro ieškos socialdemokratai. Pastarieji dar svarstė galimybę keisti Ūkio ministeriją į socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelį ir ministru siūlyti socialdemokratų frakcijos seniūną Andrių Palionį. Tačiau dabar, anot G.Kirkilo, svarstoma apie postus Vyriausybėje nė negalvoti.
„Aš nežinau, ar mes spręsime, mes galvosime, kad reikia eiti į Vyriausybę. Reikia dėl to susitarti, ar mes iš tikrųjų dalyvaujame Vyriausybėje. Gal mums ir nebūtina, jei mes turime tik frakcijų koaliciją“, – užsiminė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikino, kad artimiausiu metu bus peržiūrimos postų pasidalijimo proporcijos Seime.
„Taip, komitetus, kai bus aiškios (proporcijos – red.past), gali tekti performuoti. Taip, taip, be abejonių. Premjeras sprendžia dėl Vyriausybės sudėties, mes dėl komitetų pirmininkų, kaip jau buvo minėta, keičiasi proporcijos, tai mes turėsime labai rimtai tai spręsti“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Persigalvojo tik M.Bastys
Pasak G.Kirkilo, kol kas daugiau nė vienas maištininkas nenusprendė nei iš partijos išeiti pats, nei pasekti Mindaugo Basčio pėdomis ir atsiimti parašą po „frakcijų koalicijos“ sutartimi iki šeštadienio tarybos posėdžio ir padėti partijos tarybos sprendimo besilaikantiems socialdemokratams suburti naują frakciją Seime.
Maištininkų flangas Seimo socialdemokratų frakcijoje trečiadienį truputį sumažėjo parašą po sutartimi su „valstiečiais“ atšaukus Seimo nariui M.Basčiui. Dabar partijos narių, pasirašiusių „frakcijų koalicijos“ sutartį, liko devyni.
Pats M.Bastys savo sprendimo nekomentavo, tačiau socialdemokratai svarsto, kad M.Bastys keisti nuomonę ryžosi dėl to, kad skaičiuoja, jog netrukus jam vėl gali tekti dalyvauti Seimo rinkimuose Šakių vienmandatėje apygardoje.
„Jis yra tokioje situacijoje, kad turi galvoti apie savo politinę ateitį. Turbūt tai ir daro. (...) Jis turbūt galvoja apie tai, kad eis į rinkimus ir jam reikia jo skyriaus paramos, o skyrius, kaip žinote, prieštarauja šiai koalicijai. Manau, kad paprasta“, – aiškino G.Kirkilas.
R.Karbauskis tikino visai neliūdintis dėl M.Basčio persigalvojimo ir dėl „frakcijų koalicijos“ sumažėjimo dar vienu nariu, nes esą biudžetas ir kiti sprendimai Seime bus priimami didesne dauguma nei iki šiol.
Pasak jo, M.Basčio sprendimas parodė, kad jam „valstiečiai“ už paramą nieko nebuvo pažadėję.
„Vakarykštis sprendimas Seimo nario tik sumažino abejones, kurios skambėjo, dėl to, kad čia gali būti kažkokie interesai ir taip toliau. Atsakymas – jokių interesų nebuvo, jokių susitarimų nebuvo“, – teigė R.Karbauskis.
Atsiėmęs parašą M.Bastys šeštadienį numatomame partijos tarybos posėdyje greičiausiai išvengs griežčiausios nuobaudos – pašalinimo ir partijos. Tiesa, tarybai vis tiek bus siūloma jį šalinti, tik tarybos nariai M.Basčio pažeidimą gali vertinti švelniau.
Šio parlamentaro dienos Seime, ko gero, vis tiek jau yra suskaičiuotos. Jei taip nutiks, socialdemokratų frakcijai teks ieškoti naujo gelbėtojo, mat M.Bastys yra išrinktas ne pagal sąrašą, o vienmandatėje. Tai reiškia, kad būtų skelbiami nauji rinkimai šioje apygardoje, kuriuos neaišku kas laimėtų.
Pavasarį politikui pradėta apkaltos procedūra dėl jo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis. Dabar apkaltos procesas persikėlęs į Konstitucinį Teismą. Jei šis nuspręs, kad M.Bastys nusipelnė netekti mandato, dėl to dar balsuos Seimas.
Tačiau balsavimo M.Bastys greičiausiai nelauktų ir Seimo mandato po Konstitucinio Tesimo išaiškinimo atsisakytų pats. Tuomet vienmandatėje apygardoje būtų skelbiami nauji rinkimai, o M.Bastys ir vėl juose dalyvautų.
