N.Puteikis trečiadienį pareiškė, kad liudytojo statusą Prancūzijos koncerno „Alstom“ kyšininkavimo Lietuvoje byloje turintis verslininkas Pranciškus Jurgutis praeitame dešimtmetyje dalyvavo korupcinėse schemose ir už valstybinius užsakymus jo valdomoms įmonėms nešdavo kyšius Socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos atstovams.
„Gal jis tam tikra politika užsiima, ruošiasi prezidento rinkimams, nežinau“, – BNS sakė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, dirbęs susisiekimo ministru 2006–2008 metais.
„Pirmą kartą girdžiu tokią informaciją (apie kyšius)“, – pridūrė jis.
Politikas teigė pažįstantis P.Jurgutį – jie kartais susitikdavo pasitarimuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.
„Būdavo uosto plėtojimo tarybos posėdis ir ten vykdavo projektų pristatymai, vėliau taryba sudarydavo kriterijus, kurie objektai turėtų būti įtraukti į programas, o po to skelbdavo konkursus. Bet tai jau darydavo pati uosto direkcija“, – sakė buvęs ministras pirmininkas.
A.Butkevičius tikino, kad nei jis, nei, jo žiniomis, kiti socialdemokratai kyšių iš verslininko negavo.
Savo ruožtu uosto direkcijai 2009–2012 metais vadovavęs liberalas Eugenijus Gentvilas BNS priminė, kad P.Jurgutis jam yra siūlęs kyšį 2009 metais ir už tai buvo nuteistas.
„2009 metais rugpjūčio 6 dieną mano kabinete ant lapelio P.Jurgutis parašė tekstą, kur pasiūlė 200 tūkst. litų už 12 mln. litų vertės konkursą dėl „Klaipėdos Smeltės“. Ir buvo parašytas antras sakinys, kad 100 tūkst. litų įvyko vakar“, – pasakojo E.Gentvilas.
„Tada aš kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tolesni mūsų pokalbiai buvo filmuojami ir įrašinėjami. Paskui byla nukeliavo į teismą“, – teigė jis.
Pasak politiko, teisme P.Jurgutis bandė pateikti versiją, kad siūlė pinigus ne dėl konkurso, o norėjo paremti Liberalų sąjūdį ir tą darydavo anksčiau. Tačiau E.Gentvilas pateikė dokumentus, jog verslininkas finansinių santykių su partija niekada neturėjo.
„2010 metų gruodį teismas priėmė sprendimą, kad P.Jurgučio versija nepasitvirtino ir už bandymą papirkti jis buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo lygtinai“, – kalbėjo liberalas.
E.Gentvilas žada detaliau įsiskaityti į N.Puteikio teiginius, ar šis jo neapšmeižė.
„Žmogus politikuoja, vaidina didelį kovotoją su korupcija. Labai gerai, bet kai jis remiasi korumpuoto nusikaltėlio pareiškimais, tai man tas kovotojas su korupcija atrodo nelabai rimtas. Kitas dalykas, kad jis ten pasisodinęs Kristupą Krivicką, kuris dabar kandidatuoja Seimo rinkimuose... Čia daugiau politikavimo nei realios kovos“, – sakė jis.
Trečiadienį su K.Krivicku surengtoje spaudos konferencijoje N.Puteikis pasakojo, kad su P.Jurgučiu, kurį pažįsta nuo savo vadovavimo tuometinei valstybės valdomai įmonei „Klaipėdos laivų remontas“ laikų, buvo susitikęs 2014 metais ir tuomet verslininkas jam papasakojo apie korupcines schemas.
N.Puteikis taip pat sakė, kad kyšį yra paėmęs Darbo partijos įkūrėjas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, šiuo metu palikęs partiją ir nedalyvaujantis aktyvioje politikoje. Su juo BNS trečiadienį susisiekti nepavyko.
Seimo nario teigimu, P.Jurgutis anksčiau į teisėsaugą nesikreipė, nes dalyvaujant korupcinėje schemoje jo turtas didėjo, jo valdomos įmonės gaudavo užsakymą, tačiau situacija pasikeitė, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino vieną iš verslininko pinigų išgryninimo operacijoms naudotą įmonę.
Lietuvos teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, kuriame figūruoja milijoninius projektus Lietuvoje įgyvendinusi Prancūzijos inžinerijos grupė „Alstom“. Grupė 2004-2009 metais Lietuvos elektrinėje už 200 mln. eurų įrengė sieros valymo įrenginius ir už 43 mln. eurų rekonstravo Kauno hidroelektrinę. Pagal Lietuvos įstatymus senatis stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo tyrimuose yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.
Kovo viduryje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininko, buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose. R.Juozaitis tuomet BNS teigė, kad šioje istorijoje kaltas „Alstom“ ginčas su subrangove – jau bankrutavusia P.Jurgučio bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.
Kovo pabaigoje STT apklausė R.Juozaitį, jam pareikšti įtarimai. Kovo pabaigoje „Alstom“ byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.
2013-aisiais už kyšio davimą nuteistam P. Jurgučiui pernai gruodį teismas skyrė lygtinį paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus jis buvo teisiamas ir kitose bylose, rašė „Vakarų ekspresas“. Bankroto bylos yra iškeltos daugeliui P.Jurgučio įmonių, įskaitant „Klaipėdos hidrotechniką“, statybos bendrovę „Lokys“. P.Jurgutis buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą įmonių turtą.
„Alstom Power Sweden“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P.Jurgučio bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.
„Kruonio HAE statyba“, kuriai „Alstom“ vėlavo mokėti už darbus, teigė patyrusi daug nuostolių ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, reikalavo, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų padėtį. Vėliau pačios P.Jurgučio įmonės patalpose buvo atliktos kratos, įtariant P.Jurgutį suorganizavus Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę.
