Šventosios kurorte, pajūryje, už upės – visiškai raudona. Visi žmonės dėvi raudonus marškinėlius ir kepuraites. Kol kas šioje pokyčius deklaruojančioje partijoje spalva ir simboliai nepasikeitė – kaip buvo rožėmis klota, taip ir liko.
Raudoni taškai šmėžuoja ir kopose. Ant pajūrio smėlio vyksta sporto varžybos. Rajonų atstovai visa gerkle šaukia už savus, o tuo metu organizatoriai dar garsiau kviečia komandas traukti virvę.
„Vilkaviškis, Vilkaviškis!“ – pasigirsta kelių sirgalių riksmas kone prie ausies. Tuoj pat kito rajono stovykla kandžiai atkerta: „Kiškis piškis, kiškis piškis.“
Estafečių rungtyje svarbiausia – sutarimas. Penkiese turi kartu įveikti kelias kliūtis. Paskutinioji – įsispiriamos slidės penkiems. Reikia eiti viena koja, jei nenori pargriūti.
Čia prasiveržia emocinė ir fizinė sumaištis – esi įpratęs pradėti žengti dešine koja, tačiau politinis mentalitetas rėkte rėkia „kairę, kairę, viens, du, trys“.
Didžiausia atrakcija – partijos pirmininko Gintauto Palucko ir svitos žygis per kiekvieno skyriaus kiemelius. Kadaise „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas per tokius žygius su kiekvienu skyriumi išlenkdavo po taurelę degtinės.
G.Paluckas negeria, tai jo niekas taip nekankino. Jo kelionė per partiečių kiemelius labiau priminė tradicines kaimo vestuves, kur jaunieji turi vis atlikti kokią užduotį, ką nors suvalgyti, kaip nors išsisukti, o vėliau, žinoma, visi duoda dovanų.
Vilniaus skyrius buvo nusiteikęs mediciniškai. Jų šūkis atitiko bendrą partijos pokyčių politiką: „Mes keičiamės – pasitikrink ir tu.“ Tiksliai neaišku, nuo ko, tačiau G.Paluckui teko rimta užduotis – atgaivinti žmogų. Na, ne visai – tik jo muliažą, naudojamą pirmosios pagalbos pratybose.
Kelionė per partiečių kiemelius labiau priminė vestuves, kur jaunieji turi vis atlikti kokią užduotį, ką nors suvalgyti, kaip nors išsisukti, o vėliau, žinoma, visi duoda dovanų.
G.Paluckas priklaupė prie guminio politinio lavono ir garsiai paklausė, ar jis konservatorius. Jei taip – nėra ko vargti. O jei „valstietis“? Taip pat nebus gaivinamas.
Viena partietė puikiai žinojo, kaip viskas iš tiesų turi vykti, todėl garsiai komentavo pirmininko klaidas. Pirmiausia, su tokiu dirbtiniu kvėpavimu, kaip pirmininko, esą visus šonkaulius galima sulaužyti.
Netrukus partijos vedlys nusprendė moteriškais drabužiais papuoštą netikrą nelaimėlį pasodinti. Viską žinanti moteris tiesiog pasiuto: „Ką jūs padarėte, o gal jam stuburas sulaužytas?“
G.Paluckas bandė teisintis, kad nebuvo nurodyta, jog aukai sulaužytas stuburas, tačiau, pasirodo, gyvenime tokiais atvejais niekada niekas nieko iki galo nežino.
Įdomu, kaip tai būtų atlikę liberalai, „darbiečiai“ ar „tvarkiečiai“? Kaip laikosi jų stuburai?
Taip pat kyla klausimas, kokią kūno dalį Socialdemokratų partija sau amputavo, kai jų gretas paliko senojo kirpimo politikai: Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Sinkevičius, Gediminas Kirkilas. Tai pirmasis partijos sąskrydis be jų.
Likimas į šį klausimą tarsi atsako pats ir tučtuojau. G.Paluckas per stipriai timptelėjo ir nutraukė „politiniam lavonui“ dešinę ranką. Buvo daug juoko, kai pirmininkas šia ranka visiems mojavo. Su šia jau nepabalsuosi...
Kauniečiai išlaikė savo stilių. Jie partijos pirmininką apibėrė stambia konfeti ir aprengė „Žalgirio“ marškinėliais su pirmu numeriu. Taip pat įteikė žalią kamuolį. Vėliau dar kurį laiką prižiūrėjo, kad šis jų per greit nenusivilktų.
Beje, Kaunas labai gerai pataikė į bendrą sąskrydžio šūkį: „Ne tik apie duoną, bet ir rožes.“ Jų atsivežta naminė duona – pasakiškai skani.
Rokiškis apibėrė pirmininką sūriu. Čia pat nurengė kauniečių marškinėlius – pirmininkas išsinėrė iš žalio aprėdo ir vėl paraudonavo. Rokiškėnai dar pakomandavo prieš fotosesiją: „Padėk kamuolį ir – sūrį į priekį.“
Elektrėnai puošėsi gerokai nutampytu šūkiu „Svarbiausia – žmogus“. Visuomenė šią frazę jau savaime mintyse arba balsu užbaigia „ir mes žinome, kuris“.
Elektrėnų rajono lyderis prabilo, kad elektrinėje vienas po kito netrukus bus nebereikalingi trys iš toli matomi didžiuliai kaminai. „Pirmiausia neteksime viduriniojo“, – pabrėžė jis.
Čia visi puse lūpų prunkštelėjo, o G.Paluckas, lyg tarp kitko, atsargiai dėliodamas pirštais visuotinai atpažįstamą nepadorų gestą, paklausė: „O kodėl būtent viduriniojo?“
Socialdemokratų linksmybėse buvo dar daug visko. Iš pažiūros – gana linksma ir nelėbaujanti liaudis, tačiau tarp 2000 žmonių visokio plauko personų galima aptikti.
Tokių sutiko Šventojoje dirbantys žmonės. Jie papasakojo, kad vėlų penktadienio vakarą po darbo dienos grįžo namo ir ruošėsi ilsėtis. Buvo jau vidurnaktis. Aplinkui – vien triukšmas ir išgertuvės.
Moteris pasidomėjo, kad, pagal tvarką, klausytis muzikos garsiai galima iki 22–23 val. Netrukdomai tai galima daryti naktiniuose klubuose.
„Tai trukdė miegoti ne tik man, bet ir mažiems vaikams. Vyras nuėjo paprašyti tylos. Deja, atsisakė. Kelios moterys su socialdemokratų marškinėliais tvirtino, kad atvyko į kurortinį miestą, ir sako galinčios daryti, ką tik nori“, – pasakojo įskaudinta moteris.
Tai dar ne viskas. Po nakties į darbovietę užsuko tos pačios ponios. „Labai pasipiktinusios pradėjo aiškinti, jog neprivalo mūsų klausyti. Bandant paaiškinti, kad žmonės nori ilsėtis, dar labiau šaukė. Sakėsi turinti galios uždaryti šią įstaigą. Taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Visos pasipuošusios LSDP marškinėliais ir taip elgiasi. Ir ką tokiu atveju išsirinkti į valdžią?“ – klausė įbauginta moteris.
Socialiniuose tinkluose išplito ir vaizdo įrašas, kuriame – taip pat LSDP marškinėliais pasipuošusio vyriškio konfliktas su poilsiautojais, bandančiais nueiti iki jūros. Kelią jiems užkirtęs iš pažiūros neblaivus vyras liepė praėjimo iki jūros ieškoti kitur ir nevaikščioti per privačią teritoriją.
Socialdemokratų pirmininkui G.Paluckui žinia apie siautėjusias koleges buvo naujiena.
„Ne, apie jokį konfliktą negirdėjau. Mūsiškiai šventė ilgai, bet sąskrydžio teritorijoje. Labai abejoju, kad kažką galėjo bauginti – čia gi nėra nei svetimų, nei kažkokių įmonių“, – 15min šeštadienį vakare sakė jis.
