Pirmajame rinkimų ture LSDP iškovojo 8 mandatus, šis rezultatas daugiamandatėje apygardoje buvo pavadintas vienu prasčiausių istorijoje.
O ką sako istorija?
2016-ųjų metų Seimo rinkimų pirmajame ture LSDP laimėjo 13 mandatų, 2012-ųjų – 15, 2008 metų Seimo rinkimų daugiamandatėje partija iškovojo 10 mandatų.
2004 metais socialdemokratai rinkimuose dalyvavo bendru sąrašu su Artūro Paulausko socialliberalais, iš viso jungtinis sąrašas pirmajame ture gavo 16 mandatų. Šiame sąraše dominavo socialdemokratai – jų išrinkta 11.
2000-aisiais rinkimuose dalyvavo A.Brazausko socialdemokratinė koalicija, kurią sudarė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos rusų sąjunga ir Naujosios demokratijos partija. LDDP gavo 14 mandatų, LSDP – 7. Po metų šios partijos susijungė į LSDP. 1996-ųjų rinkimuose buvo išrinkta po 12 LDDP ir LSDP atstovų.
Tad panašu, kad LSDP šiuo metu priėjo ribą, kai gali tekti sau užduoti vieną kitą klausimą. Pavyzdžiui – kas dėl to kaltas?
Su 15min kalbėję LSDP senbuviai nemano, kad visus šūvius dėl to turėtų susirinkti proveržį socialdemokratų partijai žadėjęs G.Paluckas.
Jis ir pats porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė, kad apie jo atsistatydinimą negali būti nė kalbos – ruošiamasi kovai vienmandatėse.
„Rinkimų kampanija buvo blankoka“
Į šios kadencijos Seimą neišrinkta LSDP tarybos narė, eksministrė Birutė Vėsaitė 15min teigė mananti, kad prastą rezultatą lėmė ne pirmininkas, o aplinkybės, kurios nuo partiečių nepriklausė.
„Ne pirmininke esmė, mano galva. Vis dėlto mes praradome rinkėjus, kurie paprastai būdavo mums ištikimi kaimiškose vietovėse. Ir sakyčiau, ta pakiša 200 eurų, tas pažadas didinti pensijas, manau, tai suveikė. Čia pagrindiniai faktoriai, kurie lėmė mūsų, sakyčiau, apverktinus rezultatus“, – kas lėmė prastą rezultatą, svarstė ji.
B.Vėsaitė ragino palaukti antrojo turo: „Mes dar ne visai nunarinę galvas“.
Antrajame Seimo rinkimų ture spalio 25 dieną vienmandatėse apygardose susirungs 12 LSDP kandidatų.
Nors B.Vėsaitė linkusi manyti, kad nesėkmę daugiamandatėje lėmė aplinkybės, nuo LSDP nepriklausančios, ji sutiko, kad rinkiminė partijos kampanija buvo blankoka.
„Aišku, mes neturėjome milijonų kaip Darbo partija. Visi mūsų nariai savo kojytėmis ir liežuvėliais dirbo“, – pridūrė socialdemokratė.
Aš būčiau kategoriškai prieš ėjimą su konservatoriais.
Paklausta, kaip vertina LSDP sprendimą remti „valstiečių“ kandidatus ir priimti Ramūno Karbauskio paramą, kai socialdemokratai aktyviai kritikavo valdančiųjų sprendimus, B.Vėsaitė sakė linkinti kairiųjų partijų koalicijos.
„Visiškai logiška, kad dabar yra išreikšta parama būtent labiau kairiesiems negu dešiniesiems. Aš būčiau kategoriškai prieš ėjimą su konservatoriais, nes mes visai išplautume savo tapatybę ir nusispjautume į savo vertybes“, – pabrėžė ji.
Ragina nieko nespardyti, o į gilius apmąstymus nerti po antrojo turo
Tuo metu kadenciją greit baigsiančio Seimo narys ir pirmuoju už brūkšnio socialdemokratų sąraše į naująjį Seimą tapęs Algimantas Salamakinas 15min teigė, kad ištikus nesėkmei lengviausia yra suspardyti lyderį.
„Bet aš taip niekada nesielgiau. Kalti visi, o visus viščiukus skaičiuosime po antrojo turo ir tada reikės daryti gilesnius apmąstymus. Bet aš tikrai nesakyčiau, kad čia kaltas vienas pirmininkas“, – kad G.Paluckui metas pasitikrinti pasitikėjimą partijoje, nesutiko jis.
Blogai, o kaip čia galima bevertinti? Blogai, labai blogai.
Jo vertinimu, LSDP rezultatas yra tiesiog blogas.
„Blogai, o kaip čia galima bevertinti? Blogai, labai blogai. Galima buvo geriau, bet yra kaip yra, – kalbėjo jis. – Kažkas kažkur nesuveikė, rinkimų kampanija buvo blogai paruošta. Iš daug detalių čia susideda visuma, o tų detalių buvo labai daug.“
A.Salamakino įsitikinimu, tai, ką ketverius metus darė „valstiečiai“, visiškai sužlugdė kairiosios politikos darbotvarkę.
„Už tai rinkėjai nusisuko nuo kairiosios pusės, taip pat – ir nuo mūsų ir nuo pačių „valstiečių“, nes kairiajai politikai ketverius metus nebuvo atstovaujama. Gedimino Kirkilo partija (Lietuvos socialdemokratų darbo partija – aut.) neaišku kuo užsiėmė – irgi save vadina kairiąja. „Valstiečių“ politika su kaire nieko bendro neturėjo, tik kažkokie kvaili draudimai, biudžeto lėšų mėtymas, bereikalingas taškymas į visas puses. Na, ką, turim ką turim“, – kalbėjo ilgametis politikas.
Tačiau, nepaisant ankstesnės kritikos sprendimams, G.Paluckas pasiryžęs imti „valstiečių“ paramą ir remti jų kandidatus.
Kaip visa tai turėtų atrodyti rinkėjams?
Tai yra tam tikri susitarimai, nuo jų nepabėgsi.
„Na, suprantu, kad vyks antras turas, kažkokias paramas reikia išreikšti, bet jeigu „valstiečiai“ deklaruoja, kad jie yra kairieji, kuo aš abejoju, na, tai yra tam tikri susitarimai, nuo jų nepabėgsi, bet tai yra antro turo išdava“, – svarstė jis.
A.Salamakinas kalbėjo, kad per ketverius ateinančius metus reikia pademonstruoti tikrąją, normalią kairiąją politiką.
„Ir manau, po ketverių metų, žmonės žinos tikrus kairiuosius, o dabar, aišku, žmonės gali ir pasimesti – ir Viktoras Uspaskichas su Antanu Guoga vadina save kairiaisiais, nors ten nė gramo kairumo. Todėl taip ir išbalansavo kairiąją politiką, kairiąją darbotvarkę“, – aiškino Seimo narys.
Priežasčių siūlo ieškoti savyje
Iš 9 į 4 vietą rinkimuose išreitinguotas ir dar vieną Seimo kadenciją užsitikrinęs ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas, paklaustas apie paramą taip kritikuotų „valstiečių“ kandidatams, teigė dar rinkimų naktį sakęs, kad dėl to turi nuspręsti partijos skyriai.
„Per visą Lietuva yra įvairios mūsų bičiulių koalicijos: ir su „valstiečiais“, ir su konservatoriais ar liberalais, ir jie geriausiai pažįsta tuos žmones, jie žino ne tik fasadinį žmogų, bet ir žino visus privalumus ir ydas. Gali iš viršaus nuleisti bet kokias direktyvas, bet apsispręs visgi rinkėjai“, – kad skyriai turėtų patys nuspręsti, kurios partijos vienmandatininkus remti, kalbėjo A.Sysas.
Jis aiškino, „valstiečiai“ bandė socialdemokratus sukergti su konservatoriais, o po G.Palucko pareiškimo apie paramą jiems patiems, gal dabar atsiprašys.
Politikas įsitikinęs, kad partijos prastą pasirodymą lėmė ne viena priežastis.
„O visada priežasčių reikia ieškoti savyje, ne aplink“, – pabrėžė jis.
Kokios jos? Anot pašnekovo, tai – ir rinkimų strategija, kuri buvo ne visiškai apgalvota.
„Bus padaryta analizė, o dabar nesinori, liaudiškai sakant, smulkintis. Laukia antras turas, reikia maksimaliai padirbėti, kad turėtume kuo didesnę frakciją ir turėtume tam tikrą įtaką“, – kalbėjo jis.
A.Sysas atkreipė dėmesį, kad socialdemokratų partijos statute nėra numatyta, kad po kiekvienų rinkimų pirmininkas turėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje.
„Tam pas mus yra suvažiavimas ir bus numatyta, nežinau, gali būti ir neeilinis suvažiavimas, bet, ko gero, bus nuspręsta, kaip tai bus padaryta, bet tai darysime po rinkimų“, – kalbėjo jis.
LSDP statutas numato, kad partijos pirmininkas renkamas kas dvejus metus.
G.Paluckas buvo perrinktas pernai balandį, tai reiškia, kad nauji rinkimai, jei nebus nuspręsta šaukti neeilinį suvažiavimą, įvyks kitų metų balandį.
