„Į nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos turinį mes tikrai nesigilinsime. Tos medžiagos vieta, geriausiu atveju, archyve“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė J.Sabatauskas.
Vasario pradžioje J.Sabatauskas jau buvo sakęs, kad pagrindo partijos Skaidrumo grupei svarstyti Druskininkų mero Ričardo Malinausko elgesį nemato. Tuomet jis tikino, kad toks svarstymas galbūt galėtų vykti po R.Malinausko apklausos.
Į nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos turinį mes tikrai nesigilinsime.
Ar jis įvyko, J.Sabatauskas neatskleidžia tvirtindamas, kad Skaidrumo grupė viešins tik tuos sprendimus, kai siūloma imtis kokių nors griežtų priemonių.
„Mes neanonsuosime savo tyrimų, kaip STT, viešai. Štai rytoj pradėsime tokį tyrimą, už savaitės dar kitą tyrimą. Mes neskelbiame atliktų tyrimų, kuriuose nustatėme, kad, mūsų manymu, nėra reikalo reaguoti griežtai. Jūs gi to nežinote, mes to nepasakojame“, – sakė J.Sabatauskas.
Forma rūpi labiau
Socialdemokratams kur kas labiau rūpi ne tai, kas fiksuota paviešintose pokalbių išklotinėse, o tai, kad pačios išklotinės buvo paviešintos.
Socialdemokratai J.Sabatauskas ir Darius Petrošius tikina, kad išplatinant ikiteisminio tyrimo medžiagą pažeisti įstatymai ir dėl to galima būtų kreiptis į teismus. Tiesa, tai turėtų daryti išklotinėse cituojami politikai, o ne partija.
Iš patrankų į žvirblius šaudyti negalima, – pareigūnų sprendimą klausyti R.Malinausko pokalbių vertino D.Petrošius.
„Kiekvienas asmuo turi tokią teisę kreiptis dėl savo teisių ar procesinių veiksmų pažeistų į teismą. Tą skelbia mūsų Konstitucija. Išnaudojus visas teisines galimybes, galima kreiptis ir į Strasbūro teismą. Strasbūro teisme tokių atvejų yra“, – sakė J.Sabatauskas.
Anot jo, iš paviešintų išklotinių matyti, kad R.Malinausko pokalbių klausytis pernai liepą nutarė Kriminalinė žvalgyba, o lapkritį jos surinkti duomenys perduoti ikiteisminį tyrimą vykdantiems pareigūnams.
„Nutraukus tyrimą informacija niekur daugiau negalėjo būti naudojama, o Antikorupcijos komisija turėjo daryti uždarą posėdį. Mes matome, kad žiniasklaida gavo spausdintus lapus su išklotinėmis, nes akivaizdžiai matau kopijas. Mano nuomone, tai akivaizdus Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, padarytas tų, kurie pateikė šitą informaciją“, – įsitikinęs J.Sabatauskas.
D.Petrošius abejojo ir tuo, ar išvis buvo pagrįstas sprendimas klausyti R.Malinausko pokalbių.
„Šitoje byloje mes matome, kad įrankiai, kurie buvo naudoti galimai nusikalstamai veikai atskleisti, buvo pačios sunkiausios rankos. Iš patrankų į žvirblius šaudyti negalima. Tai buvo telefoninių pokalbių pasiklausymai, tai buvo vaizdo ir garso kontrolė. Tokia informacija visa apimtimi nėra skirta visuomenės informavimui“, – įsitikinęs D.Petrošius.
Įžvelgia politiką
J.Sabatauskas tikina matantis tendenciją, kad teisėsauga viešina duomenis tik apie valdančiųjų partijų narių apklausas, todėl mano, kad tokie veiksmai susiję su politika.
„Man kyla klausimas, ar čia mūsų teisėsaugos institucijų pareigūnų mentalitetas kaltas, ar kompetencijos trūkumas, ar tiesiog tendencingumas. Užklausus kai kurių duomenų dėl kitų atvejų, pavyzdžiui, dėl konservatorių kai kurių asmenų pasinaudojimo tarnybine padėtimi, duomenys nėra pateikiami. Susidaro įspūdis, kad teisėsaugos institucijos dalyvauja politiniuose žaidimuose ir kartais galbūt net vykdo politikų užsakymus“, – svarstė J.Sabatauskas.
Ar R.Paksas būtų vengęs apklausos, slapstęsis? Vargu. Pas mus tik prezidentė leidžia sau neiti į apklausą, – teigė J.Sabatauskas.
Anot jo, už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą Lietuvos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę, tačiau ji dar niekam nebuvo pritaikyta. Jis tikino žmogiškai galintis suprasti pareigūną, kuris mėnesių mėnesius klauso kažkieno pokalbių ir įtiki to žmogaus kalte, nepaisant teisinių galimybių tai įrodyti.
Tuomet esą ir imamasi viešinti slaptą informaciją.
„Tokių pavyzdžių mes turėjome. Ir mes turėjome pavyzdžių, kai STT vienas pareigūnas prarado darbą dėl to. Bet negirdėjau atvejo, kad nors vienas pareigūnas būtų patrauktas atsakomybėn. Geriausiu atveju būna tarnybinė nuobauda“, – apgailestavo J.Sabatauskas.
Jis tikino, kad skelbiant duomenis galima pažeisti niekuo dėto žmogaus teises, priversti visuomenę manyti, kad žmogus kaltas, nors tai niekaip neįrodyta.
„Šitame muilo operos seriale matėme viešai anonsuojant, kas bus apklausiami, kam bus pareikšti įtarimai, arba bus patraukti specialiais liudytojais, aš siūlyčiau tada geriau tai daryti feisbuke. Ten balsuoti, ką apklausti, ko ne, kam reikšti įtarimus, o kam ne. Tada ir teismo nereikėtų, feisbukas tikrai geriau viską išspręstų ir tada nebūtų jokio nusikalstamumo Lietuvoje“, – ironizavo parlamentaras.
J.Sabatauskas tikino, kad abejonių dėl STT darbo viešumo kyla ne tik dėl Vijūnėlės dvaro bylos duomenų paviešinimo, bet ir dėl naujai pradėto tyrimo dėl prekybos poveikiu, kurioje „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas tapo specialiuoju liudytoju, o „Lietuvos ryto“ vadovas bei akcininkas Gedvydas Vainauskas ir buvęs premjero patarėjas Antanas Zabulis įtariamaisiais.
Parlamentaras abejoja, ar tikrai STT negalėjo R.Paksui ir G.Vainauskui paskambinti ir susitarti dėl apklausų, o reikėjo juos aplankyti kabinete ar stabdyti gatvėje.
„Ar R.Paksas būtų vengęs apklausos, slapstęsis? Vargu. Pas mus tik prezidentė leidžia sau neiti į apklausą“, – teigė J.Sabatauskas.
