Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro direktorė Kristina Mišinienė teigia, kad didžiausią susirūpinimą jai kelia imigrantai iš Azijos ir lietuviai nepilnamečiai. Jos teigimu, pirmoji grupė ne tik nesusigaudo, kaip mūsų šalis kovoja su koronavirusu, tačiau ir patiria darbdavių išnaudojimą, nežino vietinių įstatymų.
„Manau, kad pasikvietę keliasdešimt tūkstančių žmonių mes turime prisiimti – norime ar nenorime – šiokią tokią atsakomybę. Ta pandemija labai išryškino situaciją, kurioje yra migrantai, nežinantys kalbos, įstatymų ir neretai skriaudžiami, išnaudojami savo darbdavių“, – aktualijų laidoje „15/15“ sakė K.Mišinienė.
Jos teigimu, besikreipiantieji į organizaciją teiraujasi elementariausių klausimų apie pandemijos valdymą šalyje, kas galima, kas draudžiama. Anot vadovės, darbdaviai esą yra nesuinteresuoti pranešti tiesos. Veikiau – „nori išspausti tiek, kiek galima“.
„Pagalbos struktūrų net nepradėję esame kurti. <...> Pažeidžiamumas šiandien yra labai akivaizdus ir, sakyčiau, net dramatiškas“, – tikina pašnekovė.
Antroji neraminti socialinė grupė yra nepilnamečiai, dėl pandemijos priversti mokytis nuotoliniu būdu. Anot K.Mišinienės, jos žiniomis, iki šių metų rugsėjo mėnesio buvo atpažinta virš 100 vaikų pornografijos veikų, kai praėjusiais metais jų iš viso buvo užfiksuota 70.
„Manau, kad yra labai didelis ženklas mums, kad vaikai yra pažeidžiami, vis tik vaikų pornografija plinta. Pritariu Europolui ir mūsų pareigūnams, kurie savotiškai skambina pavojaus varpais, kad turime rūpintis vaikų saugumu ir galbūt labiau atkreipti dėmesį į šeimas, kurios galbūt vaikams skiria mažiau dėmesio, o vaikai valandų valandas mirksta internete“, – teigia K.Mišinienė.
Baimė suvaržė
Maltos ordino Organizacinės plėtros vadovas Edvinas Regelskis taip pat pažymi, kad pandemija stipriai atsiliepia vaikų ir jaunimo socialiniam gyvenimui. Jo teigimu, nuotolinis mokymas vis dar yra iššūkis vargingiau gyvenančioms šeimoms.
„Kai kuriose savivaldybėse turime iniciatyvų, kai aprūpina [įranga], bet vis dar yra trūkumas“, – pažymi jis.
E.Regelskis taip pat tikina, kad kai kurios šeimos atsidūrė užburtame rate: viena vertus, patiria įtampų dėl darbo, mokslo ir gyvenimo tarp keturių sienų, kita vertus, pagalbos paslaugomis nesinaudoja dėl baimės.
„Šeimos nenori leisti į dienos centrus, ne dėl to, kad nereikia, bet dėl to, kad bijo. Pas juos yra baimė, kad gali parnešti virusą ir patys užsikrėsti“, – sako pašnekovas.
„Maltiečių“ atstovo tikinimu, senjorai taip pat patiria daug diskomforto per pandemiją. Būdami rizikos grupėje, jie privalėjo apriboti savo kontaktus iki minimumo, užsidarę namuose jaučia nerimą ir baimę. Nesaugumą kelia ir nežinomybė, ar prireikus gaus kokybiškas medicinines paslaugas.
„Baiminasi, kad negaus specialistų pagalbos laiku, negalės išsirašyti vaistų. Prastėja ir fizinė sveikata, nes tie vaistai ar konsultacijų pasiekiamumas yra iššūkis“, – teigia E.Regelskis.
Pašnekovas prideda, kad retai į lauką išeinantiems senjorams baigiasi ir grynieji pinigai. Už juos senoliai paprašydavo savanorių nupirkti maisto produktų ar reikiamų priemonių.
„Anksčiau eidavo su savanoriais ir apsimokėdavo už pirkinius, o dabar neturi grynųjų pinigų. Ir nukeliauti iki bankomato reiškia išėjimą į lauką. Ir jie bijo galbūt patikėti savo bankines korteles savanoriams, tiek patys išeiti su tų pačių savanorių pagalba“, – senjorų dilemą įvardija „maltietis“.
Pranešimų apie smurtą sumažėjo
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio teigimu, per antrąjį karantiną pranešimų skaičius sumažėjo. Jeigu įprastai per mėnesį fiksuojami 4 ar 4,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tai pirmojo karantino metu skaičiai viršijo 5 tūkst. Dabar, sakė policijos atstovas, skambučių mažėja.
„Vėlgi dėl to, kad sąlygos karantino, reikalavimai nėra tokie griežti. Žmonėms leidžiama išeiti į lauką, proga išsilieti, kažką padaryti. Grįžę namo būna ramesni. Pavasarį matėm, kad neatlaikė tos įtampos“, – sakė R.Matonis.
Policijos atstovas pažymi, kad su įtampa sunkiau susidoroti pirmojo karantino metu buvo ir mokiniams. Jis teigia, kad tuomet buvo surašyta beveik 100 administracinių nusižengimų protokolų nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų – už poelgius pamokų metu ar viešose vietose.
„Necenzūriniai gestai, žodžiai, net mokytojų stumdymai“, – tikino jis.
