Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su visomis šalies savivaldybėmis pernai parengė Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų žemėlapius, kuriuose savivaldybės analizavo psichosocialinę ar intelekto negalią turinčių žmonių ir jų artimųjų poreikius.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monikos Navickienės, atlikta analizė parodė, kad tokių žmonių ir šeimų, kurie stokoja socialinių ir kitų įtraukties paslaugų – labai daug. Be to, įprastai savivaldybės „fiksuoja“ negalią turinčių žmonių poreikius tik tuomet, kai asmenys kreipiasi dėl paslaugų.
„Atlikta žmonių, turinčių negalią, naudojimosi socialinėmis paslaugomis analizė atskleidė, kad dominuojanti socialinė paslauga – ilgalaikė socialinė globa stacionariose globos institucijose. Tuo tarpu kitomis socialinėmis paslaugomis – pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo, apgyvendinimo apsaugotame būste ir kt. – naudojamasi menkai.
Dėl to šalyje vis dar turime daugiau nei 5,5 tūkst. žmonių, kurie gyvena uždarose, atokiose, nutolusiose nuo bendruomenių institucijose. Tai, kad žmogus, turintis negalią, patenka į globos įstaigą, yra pasekmė laiku nesuteiktų socialinių paslaugų jam pačiam ir šeimai, kuri nebegali pasirūpinti negalią turinčiu artimuoju“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tam, kad sumažėtų žmonių, turinčių negalią, patekimas į stacionarias globos įstaigas, būtina kuo daugiau dėmesio skirti savalaikėms ir prevencinėms paslaugoms, kurios užtikrintų žmonių su negalia savarankišką gyvenimą bendruomenėje.
Taikant atvejo vadybos modelį, kiekvienoje savivaldybėje norima įdarbinti atvejo vadybininkus, kurie organizuos pagalbą ir paslaugas jų stokojantiems žmonėms, teiks jiems palydimąją pagalbą, padės negalios reikalų koordinatoriams savivaldybėse, atpažins realius žmonių, turinčių negalią, poreikius, supažindins su savivaldybės teikiamomis paslaugomis ir kt.
Paslaugos iš laisvės atėmimo vietų paleistiems žmonėms
Nors nuteistųjų socialinė integracija prasideda laisvės atėmimo vietose, tačiau jos efektyvumas nėra pakankamas, taip pat ją apsunkina ir ilgos trukmės bausmės, kurių vidurkis siekia beveik 7 metus. Tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų integracija į visuomenę nevyksta sklandžiai rodo faktas, kad į laisvės atėmimo vietas pakartotinai patenka kone pusė asmenų anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę.
Žmonėms, kuriems sudėtinga integruotis visuomenėje ir darbo rinkoje, individualizuota pagalba padeda sumažinti skurdo, socialinės atskirties, nusikalstamumo, benamystės ir kitas rizikas. Teikiama pagalba susijusi ne tik su užimtumo, būsto radimo paslaugomis, bet ir ryšių su šeimos nariais atstatymu, palydėjimu tvarkantis įvairius dokumentus, teisine pagalba, sveikatos apsauga, transportu.
Pradžia jau yra: nuo 2021 m. taikomas ,,Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašas“, kuris nurodo, kad, prieš išeinant asmeniui į laisvę, turi būti žinomi jo paslaugų ir pagalbos poreikiai dėl kurių patenkinimo turi bendradarbiauti tiek kalėjimų, tiek savivaldybių darbuotojai.
Tačiau nors pats informacijos pateikimo algoritmas ir bendradarbiavimo schema jau įtvirtinta, tačiau dėl žmogiškųjų išteklių ar kompetencijos trūkumo jos įgyvendinimas savivaldybėse ir kalėjimuose vis dar skiriasi. Planuojama, kad kiekvienas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleidžiamas žmogus gaus individualizuotas paslaugas ir konsultacijas, o sprendžiant anksčiau minėtas problemas bus taikoma palydėjimo paslauga.
Paslaugos globą paliekantiems jaunuoliams
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daug dėmesio skiriama vaikų globos namų deinstitucionalizacijai, skatinant vaikų globą šeimoje, plėtojant globos centrų veiklą, įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą, gyvenimą šeimynose ir kitose alternatyvose. Aktualus išlieka ir jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą. Apie dešimtadalį jaunų žmonių nedalyvauja formaliojo švietimo sistemoje, darbo rinkoje ir (arba) mokymuose. Pradedantiems savarankišką gyvenimą jauniems žmonėms trūksta bendrųjų, socialinių kompetencijų.
Nuoseklaus ir tvaraus perėjimo riziką patiria ypač tie jaunuoliai, kurie į savarankišką gyvenimą žengia su institucine patirtimi. Aktualizuojasi išsilavinimo, užimtumo, apgyvendinimo ir kiti poreikiai, kurių neužtikrinus didėja ir plečiasi skurdo ratas. Tam reikalinga palydėjimo pagalba, kuri atliktų galimų rizikų prevenciją. Nors ši paslauga reglamentuota teisės aktuose, tačiau stebint jos prieinamumą matoma, kad ji dengia vos pusę šalies savivaldybių. 2022 m. palydėjimo paslaugą gavo 133 jauni žmonės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos savivaldybių apklausos duomenimis, palydėjimo paslauga teikiama 33 savivaldybėse. Siekiant formuoti vienodą palydėjimo paslaugos praktiką jaunuoliams ir užtikrinti paslaugos prieinamumą visose šalies savivaldybėse, Europos Sąjungos fondų pagalba, bus siekiama užtikrinti kokybišką ir prieinamą palydėjimo pagalbą mažiau galimybių turintiems jaunuoliams.
Kiekvienai iš pažeidžiamų visuomenės grupių Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai sukūrė praktinius atvejo vadybos taikymo modelius, įgyvendindami Europos Komisijos finansuojamą projektą „Individualizuotų paslaugų teikimo sistemos pažeidžiamoms visuomenės grupėms sukūrimas“.
