Kampanijos metu bus sakoma, kaip kaimynas turėtų pasielgti, ar pakanka pakalbinti smurtaujantį, ar reikia iškviesti policiją. Bendrojo pagalbos centro 112 duomenimis, per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje buvo gauti 66 433 pranešimai, o tai, išvedus vidurkį, po 182 skambučius per dieną.
Pasak kampanijos iniciatorės Andželikos Rusteikienės, Lietuvoje yra labai svarbu stiprinti institucijas, kurios tiesiogiai atsakingos už vaikų saugumą, todėl kampanija „Pasibelsk“ siekiama įtraukti visuomenę į šios problemos sprendimą. Institucijos nespėja sužiūrėti visų šeimų ir budėti prie kiekvienų durų, kad įvertintų situaciją, bet jas gali informuoti kaimynai, o kartais net patys, pakalbėję su smurtaujančiu kaimynu, išspręsti situaciją.
Socialine kampanija „Pasibelsk“ norima edukuoti, šviesti visuomenę, kaip reikėtų reaguoti į smurto apraiškas ir kaip atsakingai elgtis, kad savo įsitraukimu nepakenktumėme nei sau, nei tiems, kuriuos norime apsaugoti.
„Kol visi lauksime Seimo sprendimo, valstybinių institucijų pertvarkos, noriu kreiptis subtiliai, be keiksmų ar ašarų į žmogų - kaimyną, kuris gali padėti nuslopinti smurto protrūkius prieš tuos, kurie negali už save pakovoti – prieš vaikus. „Kampanija „Pasibelsk“ sieksime vykdyti proaktyvią veiklą ir stengsimės didinti visuomenės dėmesingumą vieni kitiems, bendradarbiavimą. Pažinodami kaimyną galėsime, esant reikalui, į jį kreiptis pagalbos, ar pasibelsti į smurtaujančio kaimyno duris. Atkreipkime dėmesį į tai, kad kartais reikia tikrai labai nedaug, tik įsitraukti, užkalbinti, kad būtų galima pakeisti situaciją“, – teigia A.Rusteikienė.
Socialine kampanija „Pasibelsk“ norima edukuoti, šviesti visuomenę, kaip reikėtų reaguoti į smurto apraiškas ir kaip atsakingai elgtis, kad savo įsitraukimu nepakenktumėme nei sau, nei tiems, kuriuos norime apsaugoti. Kampanijos metu bus pateikiami psichologų, vaikų elgsenos specialistų, teisininkų, policijos pareigūnų patarimai, ką daryti, kai matoma ar nujaučiama prievarta prieš vaikus, smurtaujama.
Vaikų psichologė Milda Karklytė teigia, kad „geriau pažinodami kaimyną galime parinkti ir būdą, kaip „pasibelsti“. Galbūt paprašyti kavos, gal druskos, paklausti, ar nedingo elektra, gal paprašyti padėti užvesti automobilį, pagelbėti namuose, o gal tiesiog paklausti, ,,Ar viskas gerai? Gal reikia pagalbos?“. Gali būti, jog bus situacijų, kada reikės elgtis griežčiau, įspėjant, jog toks elgesys yra netoleruotinas ir jei jis tęsis toliau – bus kviečiamos tarnybos. Taip pat gali būti, kad matysite, jog situacija išties rimta. Tokiu atveju iš karto kvieskite tarnybą. Svarbiausia reaguoti, nelikti abejingiems ir suteikti pagalbą“.
Kampanijos organizatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad į kaimynus reikia reaguoti ne tik krizės metu, bet ir tada, kai jų namuose ramu – bendrauti, kartu išgerti arbatos. „Gal už durų ne smurtautojas, o tik pavargusi mama, kuri nebesulaiko emocijų ir kuriai tiesiog užtektų pokalbio. Toks veiksmas suteikia galimybę smurtaujančiam sustoti, apmąstyti ką daro, „nuleisti garą“, o tai, psichologų teigimu, gali sumažinti pyktį, agresiją bei padarytą žalą“, – pastebi A.Rusteikienė.
Vis gi kampanijos iniciatoriai pabrėžia, kad prieš pradedant veikti itin svarbu įvertinti visas aplinkybes bei savo saugumą ir tik tada nuspręsti, kaip geriausia pasielgti konkrečioje situacijoje. Pasirinkti veiksmai gali priklausyti nuo kaimynų socialinio statuso, nuo mūsų santykio su konkrečia šeima, nuo girdimo triukšmo pobūdžio ir pan. Jei patiems pasibelsti yra nesaugu, specialistai rekomenduoja skambinti trumpuoju numeriu 112 ir tik pasitarus su jais bei pasitelkus kaimynus į pagalbą imtis tam tikrų veiksmų.
Šiuo metu ši iniciatyva yra nukreipta į vaikus ir jų apsaugą nuo smurto, tačiau kampanijos metu planuojama kalbėti ir apie kitas visuomenės problemas, nulemtas mūsų abejingumo – smurtą artimoje aplinkoje, pagalbą sunegalavus gatvėje ir kt. Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisideda 8 moterys tarp kurių – vaiką auginanti mama, vaikų psichologė, žurnalistės, dėstytoja ir socialinius pokyčius inicijuojančios nevyriausybinės organizacijos narės.
