„(...) manome, kad siekiant atsakingai pasirengti Konvencijos ratifikavimui, būtų prasminga ratifikavimą atidėti“, – teigiama viceministrės Vilmos Augienės rašte Užsienio reikalų ministerijai.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas vertimas „socialinė lytis“.
„(...) Konvencijos nuostatos, susijusios su „gender“ sąvoka, sukelia įtampą ir vertybinio pobūdžio diskusijas (...) ir tai, bent jau šiuo metu, neišsprendžiama kompromiso būdu“, – nurodo viceministrė.
Rašte teigiama, kad prieš ratifikavimą reikėtų įvertinti kitų šalių praktiką, kokią įtaką konvencija darė „smurto mažinimo politikos bei lyties sampratos aspektu“.
Dokumente taip pat argumentuojama, kad rafitikavus konvencija reikės papildomų lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, reikalingi pokyčiai teisėsaugos, švietimo, visuomenės informavimo srityse.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Jis neslėpė pasipiktinimo, kad „penkerius metus stumdomasi dėl konvencijos sąvokų“. L.Linkevičiaus įsitikinimu, konvencijos ratifikavimas prisidėtų siekiant pažaboti smurtą prieš moteris.
„Žinoma reikės lėšų, žinoma, reikės kai kurių įstatymų pakeitimų, reikės krizių centrų ir specialistų, žinančių kaip elgtis su smurto aukomis. Jei norime, kad situacija keistųsi. Pasakysiu banaliai, viskas pasidaro darymo būdu, o ne atvirkščiai“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Jis teigė, kad pasirašydamas konvenciją negalvojo, kad lyties sąvoka staiga taps kontroversija. L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad sąvoka „gender“ vartojama ir Lietuvos Konstitucijos vertime į anglų kalbą.
„Jau dabar Lietuva yra įsipareigojusi tarptautinėms organizacijoms dėl nediskriminavimo dėl lyties tapatumo ir lytinės orientacijos. Penkerius metus kartojame tą patį ir stebime kaip katalikiškos Europos šalys konvenciją ratifikuoja, o Lietuva slepia vis kitame stalčiuje. O tuo metu skaitome nesibaigiančius straipsnius apie vis žiauresnį smurtą Lietuvos šeimose, skriaudžiamus vaikus – juk ryšys tarp smurto prieš moteris ir smurto prieš vaikus yra akivaizdus“, – sakė jis.
Pasak ministro, tos pačios oponentų grupės, kurios jau penkis metus priešinasi Konvencijos ratifikavimui, atkakliai priešinosi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, kuriais buvo uždraustos visos smurto prieš vaikus formos.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
„Ypatingą susirūpinimą kelia (...) nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – prieš kelerius metus konvenciją komentavo Lietuvos vyskupų konferencija.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas penktadienį sakė, kad bažnyčia pritaria pastangos kovoti su smurtu, bet lyties sąvoka kelia nerimą.
„Labai gera dalis konvencijoje, kurioje apribojamas smurtas prieš žmones. Mūsų dabartiniai įstatymai didesnę dalį to jau įgyvendino, galima papildyti mūsų įstatymus tą užtikrint neratifikuojant konvencijos“, – žurnalistams sakė Vilniaus arkivyskupas.
„Nerimą kelia, kad deja, rengiant susitarimą yra įvestos naujos sąvokos, kurios nėra kituose įstatymuose, “social gender”. Pati sąvoka sukelia galimų problemų ir norint įvykdyti apsaugą prieš smurtą, tai galima daryti be šios sutarties įvedimo, kuri atveria kelią visokiom nenumatytoms pasekmėms“, – sakė dvasininkas.
