Penkios savivaldybės išbandė savo kailiu
Nuo praėjusių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, sudarytas teisinis pagrindas piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teikti įgyvendinant du modelius: kaip valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją bei kaip savarankišką savivaldybių funkciją penkiose: Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų, bet kol kas bandomąją, savivaldybėse.
Siūloma, kad nuo ateinančių metų sausio 1 dienos šiomis pėdomis pasektų dar 55 savivaldybės. Teikdamos socialinę pašalpą savivaldybės vykdys savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri bus finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o teikdamos kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, vykdys valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, kuri bus finansuojama iš valstybės biudžeto.
Šalyje paramos gavėjų daugėjo
„Bandomais triušiais“ tapusios savivaldybės buvo stebimos. Paaiškėjo, kad įstatymo projektas pasiteisino – socialinės paramos gavėjų skaičius šiose savivaldybėse sumažėjo. Praėjusius metus palyginus su 2011-aisiais, šalyje vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius išaugo 0,36 procentais (nuo 221,1 iki 221,9 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 2,1 proc. (nuo 612,3 iki 599,5 mln. litų). Tuo metu „bandomosiose“ savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 13,6 proc. (nuo18 iki 15,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 20,1 proc. (nuo 47,7 iki 38,1 mln. litų).
Šių metų pirmąjį ketvirtį palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, socialinės pašalpos gavėjų skaičius „bandomosiose“ savivaldybėse sumažėjo 16,9 proc. (nuo 17,8 iki 14,8 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 23,7 proc. (nuo 11,3 iki 8,6 mln. litų).
Nurodo melagingą gyvenamąją vietą
Akmenės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aleksandra Vismantienė tikino, kad bandymas įgyvendinti šio įstatymo projekte numatytus tikslus – socialinį teisingumą ir veiksmingumą pavyko. „Kai mūsų savivaldybė ėmėsi visų socialinio teisingumo ir veiksmingumo principų, sumažėjo paramos gavėjų. Sutaupytas lėšas galėjome panaudoti kitiems savivaldybės tikslams. Manau, kad įdėjus pastangų, kiekvienai savivaldybei šis įstatymas būtų naudingas. Juk kiekvienas į savivaldybę įkritęs litas yra svarbus“, – sakė ji.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos teigimu, neretai asmenys klaidingai deklaravę savo gyvenamąją vietą ar klaidingai nurodę socialinę padėtį ramia sąžine imdavo paramą. „Praėjusiais metais buvome numatę eilę priemonių, kurios padėtų užtikrinti socialinį teisingumą. Jos visos, matyt, ir davė teigiamą rezultatą. Buvo žmonių, kurie mūsų rajone deklaravo gyvenamą vietą ir jiems buvo skiriama socialinė parama, o iš tiesų jie gyveno visai kitur“, – pasakojo ji.
Nenurodo tikslios socialinės padėties
„Daug dėmesio skyrėme išsiaiškinimui, ar gyventojai teisingai pateikia duomenis apie savo socialinę padėtį. Neretai girdime, kad visuomenėje vestuvės šiuo metu nebėra būtinybė. Žmonės gyvena taip, kaip jiems patogiau. Mes tikrinome, ar iš tiesų gyventojų pateikta informacija yra teisinga. Jeigu deklaruota tik mama su vaiku, bandėme išsiaiškinti, ar jie tikrai dviese ir gyvena. Jei gyvena ir vaiko tėtis, vadinasi duomenys pateikti klaidingai“, – sakė A. Vismantienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja neslėpė, kad ryžtis dalyvauti šiame bandyme Savivaldybei nebuvo lengva. „Manėme, kad sulauksime smarkaus žmonių pasipiktinimo, kad kišamės į žmonių asmeninį gyvenimą. Bet iš tiesų dažniausiai sulaukėme priešingos reakcijos. Tie žmonės, kurie gyveno sąžiningai ir taupė savo pajamas, piktindavosi, kad yra asmenų, kurių gyvenimo būdas – gyventi iš pašalpos. Mes žiūrėjome, kad būtų išvengta priklausomybės nuo socialinės paramos, kad žmogus išnaudotų visas savo galimybes, kad jam pašalpa nepasidarytų gyvenimo norma. Aišku, iš tokių asmenų sulaukėme ir nusiskundimų ir nepasitenkinimų. Dažniausiai tai būdavo vienkartiniai pykčiai, kurie išliejami čia ir dabar. Džiaugiamės, kad į teismus per pusantrų metų dar neteko eiti“, – teigė Akmenės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Vismantienė.
Neretai gautus pinigus prageria
Vakar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir jo pakeitimo projektą pristatęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras informavo, kad Šiaulių mieste per šį mėnesį užregistruoti 4622 socialinių išmokų gavėjai. Dar 4119 – suteiktos kompensacijos. „Dalis jų gauna ir socialines išmokas ir kompensacijas. Vien socialinėms pašalpoms kasmet skiriama 14,7 mln. Bet praktika rodo, kad prireikia apie 16 ar net 17 mln.“, – sakė V. Vingras.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas tikino, kad nuo ateinančių metų pajamos turėtų būti kontroliuojamos griežčiau. „Yra tokios šeimos, kuriose vaikai nėra matę, kad jų tėvai kada nors eitų į darbą. Tokių žmonių nemažėja. Jie gyvena vien iš pašalpų. Aš netgi palaikyčiau siūlymą, kad parama tokioms šeimoms būtų skiriama maisto produktais. Tada būtų daugiau vilties, kad vaikai neliks alkani, nes, kaip žinia, neretai būna, kad tėvai paramos pinigus prageria“, – teigė jis.
