„Dabartinė socialinė sistema neatitinka realijų ir, manau, nesprendžia iškilusių problemų. Mūsų Vyriausybė siekė sukurti naują socialinį modelį, kuris apimtų darbo santykių reguliavimą, skatintų didesnį užimtumą, tvaresnį socialinį draudimą ir mažintų skurdą“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo teigė Algirdas Butkevičius.
Anto jo, Vyriausybė yra atvira įvairiems pasiūlymams, ir teigė, kad profsąjungų atstovų išsakoma kritika pertvarkai kyla dėl to, kad žmonės nėra įsigilinę į siūlomus pakeitimus.
„Aš pastebėjau kai kurių profesinių sąjungų vadovų pasisakymus, bet susipažinęs su pristatymu ir kas yra numatyta teisės aktų projektuose, tai, kas buvo kalbama, prasilenkia su projektais. Padariau išvadą, kad vis dėlto nėra susipažinta, nėra perskaityti dokumentai, o vis dėlto profsąjungos turėtų rūpintis kaip tik žmonių gynyba, kad jie būtų apsaugoti darbe, kas yra numatyta. Visiškai nesiruošiame atleisti darbuotojų, bet kaip tik sudaromos sąlygos kuo paprasčiau spręsti klausimus darbo ginčų komisijose, o ne eiti į teismus. Tie, kurie kalbėjo, kalbėjo visišką netiesą“, – tvirtino A.Butkevičius.
Jo nuomone, profesinės sąjungos pakeis nuomonę, susipažinusios su dokumentais, nes jie atitinka Europos ir pasaulio šalių reguliavimą.
Pertvarką ruošusios darbo grupės vadovas Tomas Davulis sakė, jog grupė siūlo subalansuoti visų pusių interesus, sukurti sistemos visumą, o kaip vieną pavyzdžių mini terminuotųjų sutarčių platesnį taikymą.
„Reikia matyti tam tikrą sistemą. Mes siūlome įtvirtinti tai, kas parašyta ES teisės aktuose, kaip terminuotų sutarčių plėtra, nes Lietuvoje terminuotos sutartys yra labiau draudžiamos nei leidžiamos. Socialinė atskirtis yra vienas šiandieninės Europos skaudulių ir jos mažinime mes matome galimybę, kuriant darbo vietas ir išlaikyti žmogų kiek įmanoma aktyviu darbo rinkoje“, – antradienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė T.Davulis.
Pasak jo, svarbus prioritetas yra ir socialinio draudimo sistemos efektyvinimas, įmokų ir išmokų adekvatumas.
Iki šiol sprendė fragmentiškai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigė, kad socialiniai ir darbo klausimai Lietuvoje iki šiol sprendžiami fragmentiškai.
„Mes pirmą kartą sistemiškai pasižiūrėjome į socialinę politiką. Ir tiek, kiek mes esame Europos Sąjungos sudėtyje, tiek metų gauname Europos Komisijos rekomendacijas, kad būtent socialinėje politikoje nėra jokių sisteminių struktūrinių pokyčių. Tai būtent šio projekto rezultatai – tiek Darbo kodeksas, tiek socialinio draudimo sistemos tvarumo užtikrinimas, pensijų reforma, užimtumo politika, būtent ir atitinka tas rekomendacijas“, – sakė ministrė.
Ji teigė, kad tikisi visuomenės supratimo ir palaikymo.
Mes turėtume pradėti kalbėti apie socialinės politikos formavimą, o ne apie tai, kad reikia amortizuoti pasekmes, – tvirtino A.Pabedinskienė.
„Man atrodo, kad atėjo ta diena, kai mes iš tiesų neturėtume socialinėje politikoje gesinti gaisrų. Mes turėtume pradėti kalbėti apie socialinės politikos formavimą, o ne apie tai, kad reikia amortizuoti pasekmes“, – tvirtino A.Pabedinskienė.
Profesinių sąjungų atstovė Gražina Gruzdienė anksčiau skeptiškai įvertino projektą. Ji sakė, kad jis nėra sąžiningas darbuotojų atžvilgiu ir net pavojingas, įvertinant dabartinę geopolitinę padėtį, be to, projekte yra daug darbdaviams palankių pakeitimų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas pareiškė, kad mokslininkų parengtas socialinis modelis lenkia laikmetį, o dėl žemo pilietinės galios indekso jų pasiūlymai gali būti neįgyvendinami. Jo vertinimu, tai, ką siūlo mokslininkai, gali neveikti, kaip neveikia dalis dabartinių Darbo kodekso nuostatų.
Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Pasak projekto, siekiant paskatinti vaikus auginančius tėvus greičiau grįžti į darbą, siūloma dirbantiems antraisiais metais mokėti išmoką tik uždirbant mažiau nei iki vaiko gimimo ir tik 40 proc. prarastų pajamų. Pirmaisiais metais siūloma mokėti 70 proc. prarastų pajamų, jei motina ar tėvas dirba.
Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
