Oficialiai – moteris ir vaikas
Savanorių pr. 46 namo gyventojai pasakoja pastarąsias savaites nuolat nerimaujantys dėl naujųjų kaimynų. Esą į vieną iš butų, kurį įsigijo sostinės savivaldybė, oficialiai atsikraustyti privalėjo romų tautybės moteris su vaiku.
Tačiau iš tiesų viskas esą kitaip. Kaip pasakojo vienas šiame name gyvenantis vyras, prašęs neminėti jo vardo ir pavardės (jie redakcijai žinomi), „nuo pat pirmos jų gyvenimo sekundės prasidėjo problemos – keisti asmenys laiptinėje, lauke, didžiulis skaičius žmonių tame bute, nuolatinis narkotikų vartojimas, rėkimas, muštynės, vaikų verksmas“.
Švirkštai, grasinimai
„Prasidėjo narkotikų pardavimai apačioje, švirkštai prie namo, grasinimai kaimynams. Aš pats policiją kviečiu kasdien, bet jau bijau kviesti, nes tuoj gausiu baudą už „melagingus iškvietimus“, kadangi policijai atvažiavus pareigūnai nieko neranda.
Kaimynė susisiekė su „Vilniaus miesto būstu“, o jų atsakymas bendrai yra toks: iškraustyti gali tik teismas, skambinkite policijai. Nors mes turime informacijos, kad savivaldybė, kaip savininkas, turi teises be jokių teismų iškraustyti.
Butas neva duotas moteriai su vaiku, deja, bute turim ne mažiau kaip 7–9 asmenis, kurių beveik visi labai agresyvūs“, – 15min skundėsi namo gyventojas.
Aš pats policiją kviečiu kasdien, bet jau bijau kviesti, nes tuoj gausiu baudą už „melagingus iškvietimus“, kadangi policijai atvažiavus pareigūnai nieko neranda.
Jis neslėpė nuostabos, kodėl policininkai net neapsilanko šiame bute, nors esą gyventojai jiems sako, kad name tvyro rūkomos žolės kvapas, verkia vaikas: „Policijos atsakymas: teisme neįrodysite, kad žolė rūkoma, o dabar dar ne 19 valanda, tai neturime teisės eiti.“
Vyras tvirtina, kad iki naujųjų kaimynų atsikraustymo jų kieme tikrai nesimėtė švirkštai ir nesilankė daugybė neaiškių žmonių, esą suprantama, jog socialinio būsto gyventojai neretai pridaro problemų, tačiau, kaip sako, „nesutinku, kad dėl to turi kentėti tvarkingi kaimynai, nesutinku, kad turėtų būti baisu išeiti į lauką, nesutinku, kad kaimynai užpulti būtų“.
Kaimynų patirtys įvairios: vienas sako, kad tame bute besilankantis vyras jam papurškė dujų, kitas tvirtina girdėjęs prakeiksmų savo adresu, trečiam pagyvenusi moteris pareiškusi, kad gyvenimo jam čia nebūsią.
Pažeidimų nenustatyta
Tačiau labiausiai gyventojus glumina tai, kad pagalbos jie nesulaukia nei iš savivaldybės, nei iš policijos.
Vilniaus apskrities VPK atstovai sako būtent taip – pažeidimų ten nenustatyta:
„Kaip informavo Vilniaus miesto Antrasis policijos komisariatas, minėtu adresu buvo keli pranešimai, į kuriuos policija buvo nuvykusi, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo.“
Į tai namo gyventojai atsako, kad policijos paprastai laukiantys po 3–4 valandas, o per tiek laiko situacija jų name esą pasikeičia kelis kartus.
Minėtu adresu buvo keli pranešimai, į kuriuos policija buvo nuvykusi, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo.
„O šiaip labai skaudu, kai policija feisbuke juokingus įrašus rašo, reklamuojasi, rodo, kad visiems padeda, kad pasitikėjimas auga, bet nelabai kas pasikeitę. Kai prireikia pagalbos, tą supranti ir tada jautiesi toks beviltiškas, nes niekas tau nepadeda“, – skundėsi vienas iš namo gyventojų.
Gyvena dviese ar ne?
Kaimynai tvirtina net nufilmavę, kaip sutikti žmonės sako gyvenantys šiame bute. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai esą tvirtina savo – kad bute, kaip ir priklauso, gyvena tik viena moteris su vaiku.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, paprašius komentaro dėl situacijos šiame Savanorių prospekto name, tvirtina, kad „šis socialinis būstas Savanorių prospekte yra išnuomotas dviejų asmenų šeimai, sutartis pasirašyta ir nuomininkai įsikraustė rugsėjo antroje pusėje“:
„Šie du asmenys ir turi teisę gyventi bute, o teisės aktai nereguliuoja galimybės kitiems asmenims atvykti į svečius. Negyvenant su šeima, o tik matant situaciją epizodiškai, labai sunku nustatyti realų gyventojų skaičių.
Įrengti vaizdo stebėjimo kamerų taip pat negalime, nes to daryti neleidžia privatų gyvenimą ginantys teisės aktai. Todėl labai vertiname kaimynų įsitraukimą, kurie yra arčiausiai nuomininkų ir mato situaciją kur kas geriau.“
Savivaldybė neneigia iš šio namo gyventojų gavusi skundą „dėl bute galimai vykdomų viešosios tvarkos pažeidimų“.
Tvirtina tikrinę situaciją
„Su nuomininke kalbėta tiek telefonu, tiek nuvykus patikrinti situacijos. Gyventojai priminta, jog pasirašius Savivaldybės būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ji įsipareigojo naudoti butą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti bei naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastato gyventojų teisės ir interesai.
Pokalbio metu gyventoja teigė, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašo namo gyventojų už patirtus nepatogumus ir žada stengtis, jog situacija nesikartotų. Ji taip pat įspėta, kad kartojantis situacijai gali tekti priverstinai išsikraustyti. Su šio buto nuomininkais ir toliau bus kalbamasi, situacija stebima“, – aiškinama Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Gyventoja teigė, kad gailisi, atsiprašo namo gyventojų už patirtus nepatogumus ir žada stengtis, jog situacija nesikartotų.
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso daugiau nei 3500 butų, kurie, kaip teigia savivaldybė, patikrinami mažiausiai kartą per metus, nuolat sekamas nuomininkų mokumas ir įsiskolinimai: „Esant konfliktinėms situacijoms ar kitų gyventojų skundams, patikrinimai organizuojami ir dažniau, kai kuriais atvejais ir kelis kartus per mėnesį.
Visgi, norime pabrėžti, kad neskirstome nuomininkų pagal tautybę, rasę, socialinius įgūdžius, blogus įpročius ir panašiai. Teisės aktai taip pat nenumato galimybių tikrinti norinčiųjų gauti socialinį būstą istorijų.
Gavus kitų gyventojų skundų, nuomininkai yra edukuojami apie savo pareigas, į sudėtingesnes situacijas įsigilinama individualiai, įtraukiamos ir kitos institucijos: Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nevyriausybinės organizacijos ir t.t. Iškeldinimas iš socialinio būsto yra kraštutinė priemonė, taikoma tik asmenims nuolat elgiantis netinkamai ir trikdant kitų gyventojų ramybę.“
Savivaldybė neneigia, kad skundų gauna, jų pasitaiko įvairių, tačiau į kiekvieną pranešimą esą reaguojama.
„Gyventojų pranešamos aplinkybės ne visuomet pasitvirtina. Susiduriame su atvejais, kai kaimynai tiesiog nesutaria arba provokuoja vieni kitus“, – tvirtina Vilniaus miesto savivaldybė.
Pastaruosius trejus metus stebima tendencija, kad į socialinio būsto nuomą pretenduojančių asmenų mažėja, tačiau laukiančiųjų sąraše Vilniaus mieste vis dar yra apie 1500 žmonių. Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius išnuomota 112 būstų.
Visi besikreipiantys dėl socialinio būsto nuomos informuojami ir apie kitas paramos formas – nuomos mokesčio dalies kompensavimo ar valstybės paramos būstui įsigyti (subsidijų) galimybes. Tokiais paramos būdais naudojasi apie 70 proc. laukiančiųjų socialinio būsto eilėje Vilniuje.
