„Mes norime pasakyti, kad mūsų darbas nesaugus ir įrankių neturime, kad jis būtų saugesnis. Be to, tas nesaugus darbas yra labai mažai apmokamas, o reikalavimai keliami pakankamai aukšti. Taip pat neturime įrankių kompetencijai kelti, nes ši sistema yra chaotiška“, – BNS sakė Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė.
Apie porą šimtų socialinį darbą dirbančių žmonių, nešini plakatais „Apginkit nuo šunų ir Vyriausybės“, „Visada kaltas“, „Stresas – mūsų kasdienybė“, „Gerovės valstybė – be socialinio darbuotojo“, „Nesaugūs socialiniai darbuotojai – nesaugi visuomenė“, į Vinco Kudirkos aikštę atvyko iš Rokiškio, Šiaulių, Vilniaus, Kaišiadorių ir kitų Lietuvos miestų bei regionų.
Vilniuje dirbančios socialinės darbuotojos Gitana ir Margarita savo pavardžių atskleisti nesutiko, tačiau BNS teigė darbo metu patyrusios fizinį ir psichologinį smurtą.
„Tiesiog tave užpuola ir įkanda, taip pat agresyvūs žmonės būna. Gerai, kad yra toks renginys kaip šiandien, čia jautri tema“, – teigė 52-ejų Gitana.
„Dirbu 20 metų. Yra įtampa kiekvieną dieną. Mums labai aktualus šiandien šitas renginys. Buvęs atvejis, kai šalia eina tavo globotinis ir iš niekur nieko tau trenkia į veidą kumščiu. Tai gerai, kad nepataikė į akį, o galėjo ir liūdniau baigtis“, – sakė 60-metė Margarita.
Iš Šiaulių rajono atvykusios socialinės darbuotojos teigia, kad psichologinis smurtas, grasinimai yra kasdienybė.
„Buvo atvejų „palauksiu, aš jus užmušiu, nusmeigsiu, susprogdinsiu“. Buvo atvejis, kai kabinete moteris paėmė telefono aparatą ir sviedė“, – BNS sakė 33-ejų Rasa Vaitkienė.
Į akciją atvyko ir dirbantieji su specialių poreikių turinčiais vaikais arba protinę negalią turinčiais žmonėmis, nesusiduriantys su smurtu. Tačiau jie baiminasi dėl ateities.
„Kol kas dar su smurtu nėra tekę susidurti, bet išreiškiame solidarumą, nes neaišku, kur būsime po 10-15 metų, kokioje įstaigoje dirbsime“, – BNS sakė metus socialine darbuotoja dirbanti vilnietė Jordana Kirnienė.
Į protestą atvyko ir dešimtis socialinį darbą studijuojančių jaunuolių.
„Prieš studijuodamas girdėjau apie išpeštus plaukus ir apie apipiltus srutomis socialinius darbuotojus. Tačiau manau, kad kiekviename darbe yra iššūkių“, – BNS teigė 18-metis pirmakursis G. Baikštys, studijuoti į sostinę atvykęs iš Pravieniškių Kaišiadorių rajone.
Ministerija rodo į savivaldybes
Į protestą išklausyti socialinių darbuotojų atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė BNS teigė, kad dėl nesaugių darbo sąlygų ketinama kalbėtis su savivaldybėmis.
„Turėsime rimtas diskusijas su savivaldybių administracijomis, nes darbdavys atsako. Darbdavys turi įvertinti tas rizikas ir sukurti konkretų įstaigos darbų saugos aprašą ir įsipareigotų aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis: pradedant nuo vienkartinių pirštinių, kvėpavimo kaukių, šunų atbaidymo priemonių“, – sakė viceministrė.
Anot V. Augienės, galimybės mokyti „orią“ algą socialiniams darbuotojams yra, tačiau ji mano, kad tai priklauso nuo darbdavio požiūrio ir prioritetų.
„Teisinė bazė mokėti orų atlyginimą yra pakankama, tačiau iš dalies turbūt tai yra požiūrio, svarbos ir prioritetų klausimas“, – teigė V. Augienė.
Socialiniai darbuotojai tvirtina, kad dauguma jų „į rankas“ tegauna 620 eurų, taip pat skundžiasi nesaugiomis darbo sąlygomis, chaotiška kvalifikacijos kėlimo sistema, naujų jaunų darbuotojų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu.
Jie reikalauja teisės aktais įtvirtinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugių darbo sąlygų ir profesinės rizikos valdymo aprašą, taip pat suformuoti aiškią ir nuoseklią socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo sistemą ir sukurti struktūrą turinčią socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
