2021 02 08

Socialinio teisingumo dilema: „atidirbimas“ už pašalpą: žmonių išnaudojimas ar kelias į naują darbą?

Žiemą nuo šaligatvių nukasti sniegą, vasarą nupjauti žolę, sutvarkyti pakelėse medžius – mainais už valstybės pašalpą tokius darbus seniūnijose neretai atlieka nuolatinio darbo neturintys gyventojai. Vieni sako, kad tai – geras būdas kelti darbinę motyvaciją, kitiems vadinamasis „atidirbimas“ labiau panašėja į žmonių išnaudojimą. 15min ieško atsakymo, kaip yra iš tiesų.
Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius
Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Socialinės paramos pertvarka Lietuvoje pradėta 2012 metais, o 2015-aisiais pašalpos skirstymo funkcija galutinai perėjo į savivaldybių rankas.

Valstybės pašalpą gaunantys gyventojai už ją turi atlikti visuomenei naudingą veiklą, kurią taip pat koordinuoja savivaldybės.

Tačiau vis pasigirsta nuomonių, kad vadinamasis „atidirbimas“ už pašalpą yra panašesnis į „modernią vergovę“, o ne gyventojams į darbo rinką sugrįžti padedančią priemonę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius

Tvarko savivaldybių ūkius

Jekaterina Navickė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė, teigia, kad socialinės paramos sistemos tikslas, viena vertus, yra užtikrinti žmonėms minimalias pajamas, kita vertus – paskatinti juos labiau įsilieti į visuomenę, darbinę veiklą.

Tačiau dabartinis modelis nebūtinai šį tikslą pasiekia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis