Kovo 28 d. vyks kasmetinis Socialinio verslo forumas, kurio tiesioginę transliaciją skaitytojai galės išvysti 15min portale. Renginyje socialinio verslo ekspertai apžvelgs socialinio verslo tendencijas ir augimo kryptis, taip pat diskutuos itin aktualia tema, kaip viešąsias paslaugas perduoti socialiniam verslui?
Socialinis verslas – kas tai?
Puikių socialinių verslų pavyzdžių Lietuvoje – tikrai ne vienas, tačiau mastai, kuriais auga šis sektorius, kiek jam suteikiama dėmesio ir visuomenės palaikymo – vis dar per maži. Viena iš pagrindinių priežasčių, veikiausiai, visuomenėje dar nesusiformavęs socialinio verslo vaidmuo, o galiausiai – net pati sąvoka. Kas tas socialinis verslas, kuo jis skiriasi nuo įprasto?
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Indrė Vareikytė nuogąstavo, kad mūsų visuomenėje socialinis verslas vis dar per mažai žinoma sąvoka: „Aplenkiant dažniausiai vartojamus apibrėžimus, aš socialinį verslą apibūdinčiau, kaip verslą, kuris orientuojasi ne į tradicinius rodiklius, pvz., finansinė nauda, bet kuria ekonominę vertę tokiu būdu, kuriuo kuriama ir socialinė pažanga bei vertė visuomenei. Atsakingesnis verslas, kurio veikla turi ir socialinį poveikį, kartu skatina ir šalies augimą.“
Atsakingesnis verslas, kurio veikla turi ir socialinį poveikį, kartu skatina ir šalies augimą.
„Socialinės įmonės keičia suvokimą, kad tik valstybė gali pasirūpinti tam tikrų socialinių problemų sprendimu, ir pasiūlo gerokai progresyvesnius ir efektyvesnius sprendimus ten, kur valstybė to negali užtikrinti, taip teikdamos vertingą indėlį į ekonomiką ir visuomenę, daugiausia veikdamos vietos bendruomenėse ir apimdamos tokias sritis kaip švietimas, sveikatos priežiūra, socialinės paslaugos, darbo integracija ir aplinkos apsauga. Taigi, tendencija, teikti tam tikras viešąsias bendro intereso paslaugas per socialinio verslo įmones tampa vis labiau populiari“, – tikino pašnekovė.
Lietuvoje turime išties nemažai socialinių ir aplinkosauginių problemų, atkreipė dėmesį “NVO Aavilys” programų vadovė, viena iš Socialinio verslo forumo organizatorių Monika Juknienė. Šios problemos, anot jos, yra sprendžiamos, bet dažnai projektų, savanorių ar donorų pagalba. Tai – reikalinga, naudinga, tačiau neretai – netvaru, mat pasibaigus finansavimui, iniciatyvos dažnai nutrūksta. M. Juknienė kvietė bent pabandyti pasvajoti, kaip atrodytų valstybė, jei socialinis verslas vystytųsi taip, kaip technologijos. „Akivaizdu, kad šitam sektoriui labai trūksta inovacijų, trūksta naujų sprendimų, technologijų – efektyvesnio įgyvendinimo“, – padėtį vertino pašnekovė.
M.Juknienės teigimu, labai svarbu ieškoti ilgalaikių socialinių problemų sprendimų. „Vienas iš esminių įprasto ir socialinio verslo skirtumų, kad pastarasis orientuotas į problemą, kuri jam rūpi, tačiau ieškoma ir finansiškai tvaraus, ilgalaikio sprendimo. Pavyzdžiui, vienas iš tokių atvejų – ilgą laiką Vilniuje veikiantis salotų baras „Mano guru“. Jis juk galėtų veikti kaip visiškai paprastas restoranas, bet sugalvota išspręsti ir socialinę atskirtį patiriančių žmonių problemą. Žmonių, kurie išėjo iš įkalinimo įstaigų ar turėjo priklausomybių problemų“, – argumentavo “NVO Avilys” programų vadovė.
Geras darbas – tik už „dyką“?
Neretai visuomenės sampratoje geras darbas sietinas su neatlygintina veikla, o kai susipina socialinis interesas ir pelnas – žmonės ima žiūrėti įtariau. Lietuvoje, pasak M.Juknienės, toks požiūris jau nėra itin ryškus, bet kartais tikrai juntamas. Tačiau viena iš Socialinio verslo forumo organizatorių tikino žinanti puikų būdą tokią nuomonę sklaidyti – viešumas ir skaidrumas.
„Vienas iš svarbiausių socialinio verslo dalyko ir sėkmės veiksnių – parodyti socialinį poveikį. Visus dalykus, net ir tokius, kaip žmogaus įdarbinimas, jo integracija į darbo rinką, vėliau mokami mokesčiai valstybei ir pan., galima paskaičiuoti. Viena iš socialinių verslų bėdų galbūt ir yra ta, kad šio dalyko jie nepadaro. Aišku, socialinio verslo sąvoka dar nauja, o tradicijų skaičiuoti, atvirai rodyti virtuvę, ataskaitas bei komunikuoti dar nėra. Tačiau mes labai skatiname judėti ir po truputį judame ta linkme – reikia parodyti, kokią tiesioginę ir netiesioginę finansinę bei socialinę naudą, vertę sukūrė paslauga ar produktas“, – įžvalgomis dalijosi viena iš Socialinio verslo forumo organizatorių.
Socialinio verslo vystymasis glaudžiai susijęs su visuomenės pozicija, būtina suvokti, kad labai svarbu kurti visą socialinį tinklą. Socialinis verslas samdo darbuotojus, kurių tikslas – kurti partnerystės ryšius, leidžiančius dirbti efektyviau, geriau. Ne tik pasiekti ir įgyvendinti užsibrėžtą konkretų socialinį tikslą, sakykime, paaukoti eurą, bet ir užtikrinti nuolatinį augimą, didesnį socialinį poveikį – kad paaukotas euras suteiktų socialinės vertės, už 5 eurus ar dar daugiau.
Užtikrinti nuolatinį augimą, didesnį socialinį poveikį – kad paaukotas euras suteiktų socialinės vertės, už 5 eurus ar dar daugiau.
Tuo tarpu Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas tikino visiškai nematantis priešpriešos tarp socialinio verslo ir uždarbio – žmonės, siekdami socialinės gerovės, turi turėti įvairias motyvacijas. „Ekonominė motyvacija yra labai normali – jei žmogus ką nors daro, jam turi būti atlyginta. O jei žmogui ir yra atlyginama, ir jis dar prisideda prie socialinių problemų sprendimo – tai yra puiku, ir tai paplitę daugelyje šalių. Svarbiausia, kad ta veikla būtų orientuota į socialinę aplinką, ir asmeniškai aš čia jokio prieštaravimo nematau. Tiesa, yra žmonių, kuriems šiais laikais jau atsibosta tiesiog „daryti“ pinigus, juk galima ir „daryti“ pinigus, ir rūpintis aplinka“, – teigė pašnekovas.
Atverti duris į viešąjį sektorių
Pažangių valstybių pavyzdžiai rodo, kad vienas iš pagrindinių kelių „išjudinti“ socialinį verslą – atverti jam duris į viešąjį sektorių. Pasak A.Vasiliausko, vienas iš gerųjų pavyzdžių – Jungtinė Karalystė, kur socialinis verslas pagamina net 2 proc. bendrojo vidaus produkto. „Žmonių iniciatyvos ir lankstesnės, ir mobilesnės, o socialiniai verslai kai kuriuos dalykus gali išspręsti kur kas efektyviau nei valstybė. Labai svarbu, kad socialinis verslas galėtų dalyvauti viešajame sektoriuje“, – pabrėžė A.Vasiliauskas.
I. Vareikytė svarstė, kad viena didžiausių kliūčių tam – dažniausiai savivaldybių lygmenyje egzistuojantis „autoritarinis“ požiūris į bendruomenes. Savivalda, pašnekovės teigimu, turėtų vertinti žmones kaip partnerius, kurie gali prisidėti plėtojant ir tobulinant bendruomenę. „Kalbant apie viešąsias paslaugas, čia vis dar turime sovietinio mąstymo likučius, šios paslaugos dažnu atveju vis dar yra monopolizuotos, jų įgyvendinimo rodikliai vis dar nevertinami, nors lėšos šioms sritims skiriamos milžiniškos. Tai ydinga vietos politikų praktika, požiūris „piliečiai – piliečiams“ padėtų išspręsti daugybę savivaldose egzistuojančių problemų gerokai efektyviau, ambicingiau ir patraukliau“, – kalbėjo moteris.
Judėti šia kryptimi kol kas Lietuvai sekasi nelengvai, tačiau viešųjų paslaugų perdavimas socialiniams partneriams – vienas iš prioritetų. „Pagal visas valstybės strategijas yra orientuojamasi į tai, kad valdžios institucijos, savivaldybės kuo daugiau paslaugų teikimo perduotų socialiniams partneriams. Kalbame būtent apie viešųjų paslaugų teikimą – nuo bibliotekų iki transporto klausimų. Sakykime, turime atvejų, kai žmogus, nuvykęs iki rajono centrą, tą pačią dieną jau sugrįžti negali, nes nėra transporto ar jų yra vos keli per dieną.
Tokių dalykų sprendimas galėtų tapti socialinio verslo niša. Mūsų valstybė yra numačiusi, kad iki 2020 m. valstybinės institucijos turėtų ne mažau nei 15 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams partneriams – vietos verslui ar nevyriausybinėms organizacijoms. Šiandien mes turime vos 3 proc.“, – atkreipė dėmesį M.Juknienė. Būtent viešųjų paslaugų perdavimas socialiniam verslui, anot M.Juknienės, bus viena iš svarbiausių 2018 m. Socialinio verslo forumo temų.
