Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos istorijoje būta tiek daug sukilimų, karų, kuriuose dalyvaudavo, o ir žūdavo daugiausia vyrai, kad lietuvės moterys išmoko viską namuose daryti pačios ir tai tapo visuomenės norma.
„Mes, kaip tauta, ne tik kad nukraujavome vyrais, bet mes išmokome, kad moteris turi būti stipri ir turi mokėti tvarkytis pati. (...) Ji yra kartu tėvas ir motina, ji kartu turi atlikti abu vaidmenis. Ji yra labai stipri, bet labai depresiška, ji hipergloboja savo vaiką, jam neleidžia jokios iniciatyvos – ji viską daro, kad apsaugotų vaiką nuo rizikos“, – piešė stereotipinės Lietuvos motinos portretą R.Jurkuvienė.
Tuo tarpu įsivyravus tokiam motinos suvokimui, vyrams išmokti tėvo vaidmenį darosi ypatingai sunku, nes stipri mama, valdanti visą namų ūkį ir auklėjanti vaikus, nėra pavienis atvejis, tai – ištisos kartos, sako R.Jurkuvienė.
Nenormalaus pareigų pasidalijimo šeimoje pavyzdžių mokslininkė rado ir ketvirtadienį Seime pristatytoje knygoje apie pozityvią tėvystę, kurią už ES fondų lėšas išleido Lietuvos socialinių reikalų ir darbo ministerija.
„Aš labai džiaugiuosi, kad tokia knyga atsirado, bet aš peržiūrėjau visus 53 joje pateikiamus pavyzdžius. Atspėkite, kiek jų yra apie tėvą? Trys. Ir visi trys tokie, kur tėvas vaizduojamas iš neigiamos pusės: tėvas tas, kuris apibarė; tėvas tas, kuris parėjęs namo žiūri televizorių; tėvas, kuris neturėjo kantrybės su dviem vaikais, ir juos aplupo“, – piktinosi mokslininkė.
Ji teigia, kad nesugebėdami rasti savo vietos šeimoje ir užgožiami moterų vyrai linksta į depresiją ir net žudosi. Mokslininkė, palyginusi savižudybių statistiką tarpukariu ir dabartinę nuo 1986-ųjų metų, nustatė, kad pastaruosius tris dešimtmečius dažniau žudosi vyrai.
Betėviai vaikai – vieniši ir agresyvūs
Anot R.Jurkuvienės, moters dominavimas šeimoje turi ir kitų neigiamų pasekmių – vien motinos auklėjami vaikai jaučiasi nesaugūs, būna agresyvesni.
„Nesaugumas sukelia agresiją. Kai mes nagrinėjame, kodėl tiek daug agresijos mūsų keliuose, kodėl tiek daug saviagresijos savižudybių pavidalu, mes negalime atmesti, kad tai nėra susiję su padrąsinimo, saugumo, kurį suteikia tėvas, stoka. Nė kiek ne mažiau nei vaikinams, svarbu ir merginoms šalia turėti tėvą, kuris augina moterį“, – konferencijoje apie atsakingą tėvystę teigė R.Jurkuvienė.
Dar vienas itin svarbus tėvo uždavinys šeimoje – per žaidimą mokyti vaikus valdyti situaciją. Vaikai, kurie auga be tėvo arba tėvas nedalyvauja auklėjimo procese, socialinių mokslų daktarės R.Jurkuvienės teigimu, neišmoksta net žaisti, nesijaučia per gyvenimą „lydimi“ stipraus žmogaus, nes motina tuomet yra pernelyg užsiėmusi ir pavargusi.
Mes, kaip tauta, ne tik nukraujavome vyrais – mes išmokome, kad moteris turi būti stipri ir turi mokėti tvarkytis pati. Ji yra kartu tėvas ir motina, – sako R.Jurkuvienė. „Mama, pirmiausia, turi uždirbti pinigus. Mamai pačiai reikia pagalbos, todėl palydėti taip, kad vaikas pasijustų esantis šalia stipraus žmogaus, ne visada yra jos jėgoms. Vaikas nuo mažų dienų pradeda jaustis labai vienišas. Jis neturi stipraus, ligsvaraus, ramaus tėvo, kuris yra jam atrama“, – konstatavo mokslininkė.
Užaugę be tėvo nekenčia moterų
Išmokyti skirti gero ir blogo elgesio ribas, pasak socialinių mokslų daktarės, taip pat tėvo priedermė. Todėl augantys be tėvo vaikai, pasak mokslininkės, ypač paauglystėje sunkiai atskiria kas galima, o kur jau yra peržengtos ribos.
Auginami daugiausia tik moterų, vaikai, pasak socialinių mokslų daktarės, nebesugeba ir atsakingai rizikuoti – tampa arba pernelyg baikštūs, arba nutrūktgalviškai leidžiasi į avantiūras.
„Kai nuo kūdikystės vaikų darželyje yra tik moterys, mokykloje dominuoja moterys, net universitete pastaruoju metu dominuoja moterys, tai iš kur tam vaikinui išmokti adekvačios rizikos? Kai visą laiką yra globa, mūsų vaikinukai yra arba labai saugiai nusiteikę niekur niekada neužkliūti, nepriimti drąsaus sprendimo, arba nutrūktgalviškai prisiima riziką neįvertindami grėsmės. Abu šie dalykai gali rodyti, kad to žmogaus, kuris stovi šalia ir leidžia bei skatina rizikuoti – tėvo, yra stokojama“, – mano mokslininkė.
Be to, vien su moterimis vaikystę leidęs berniukas užaugęs, pagal mokslininkės duomenis, dažniau niekina moteris, siekdamas pabėgti iš vaikystėje patirtos hiperglobos.
Todėl, pasak R.Jurkuvienės, svarbu suvokti tėvo vaidmens svarbą šeimoje, įvertinti istorinį kontekstą ir kurti naujus tėvystės modelius, kurie sustiprintų tėvų atsakomybę auklėjant vaikus. O jei vaikai auga be tėvo, mokslininkė siūlytų pagalvoti, kas kitas galėtų vaikui suteikti stiprų užnugarį, mokyti ir padrąsinti.
