Sukčiai tvirtina, kad H.Daktaras paleistas į laisvę: skaitytojai įspėjami neapsigauti

Socialiniuose tinkluose platinama nauja apgavystės istorija, kurioje neva pasakojama, kad vienas garsiausių šalies nusikaltėlių – iki gyvos galvos kalėti nuteistas Henrikas Daktaras – tariamai išėjo į laisvę. Sukčiai naudojasi ir 15min vardu – apgavystė atrodo labai panaši į portalo publikaciją.
Henrikas Daktaras
Henrikas Daktaras / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tik atidesni skaitytojai įžvelgė, kad 15min dizainą primenančio puslapio nuoroda visai neprimena tikrojo portalo adreso.

Ekrano nuotr. /Socialiniuose tinkluose platinama apgavystė
Ekrano nuotr. /Socialiniuose tinkluose platinama apgavystė

Iš tiesų – tai tėra puslapio klonas. Portalo vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis įspėja atidžiau vertinti gaunamą informaciją.

„Tai melas. 15min pastaruoju metu neėmė interviu iš Henriko Daktaro. Tokių apgavysčių pastebima gana dažnai.

Skaitytojus kviečiame kritiškai vertinti skandalingą informaciją ir portalą skaityti tiesiogiai“, – rekomendavo V.Beniušis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vaidotas Beniušis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vaidotas Beniušis

Pasakoja apie nematytus uždarbius

Apie tai, kad publikacija tėra sukčių jaukas, galima suprasti ir iš jos turinio.

Žurnalistas neva teiraujasi H.Daktaro, kaip šiam pavyko gauti pinigų advokatams ir šis neva išdėsto „praturtėjimo“ schemą, kurioje skatinama pasitikėti telefoniniais sukčiais.

„Turėjau geras sąlygas įkalinimo įstaigoje, man buvo pilnai leidžiama naudotis internetu, todėl prieš gerus metus, gavęs naują išmanųjį telefoną, kurį man padovanojo žmona, iškart pradėjau naršyti internete, ieškoti įvairiausių uždarbio būdų internetu.

Viename ukrainietiškame forume radau nemažai informacijos apie tokį projektą pavadinimu „Oil trade“.

Užsiregistravęs jame, po keliolikos minučių sulaukiau skambučio iš nežinomo numerio – tai buvo mano paskyros vadybininkas, kuris kalbėjo rusiškai ar net angliškai.

Kalbėjau su juo rusiškai, nes anglų kalbos nelabai moku.

Jis patvirtino mano paskyrą, buvo labai malonus, paaiškino kaip programa veikia ir jau nuo tos pačios dienos pradėjau dirbti su šiuo projektu“, – taip H.Daktaras esą išgyrė vieną didžiausių internetinio sukčiavimo būdų – „Oil trade“ platformą.

Garsių portalų klonai gali vesti ir į kitas fiktyvias investavimo platformas, garsiausios jų:

Sukčiai reklamuoja šias fiktyvias investavimo platformas: „Oil profit“, „Oil trade“, „Ignitis profit sense“, „Pump Oil“, „Oil Pump“, „Kvantinė uždarbio sistema“, „GPT App Definity“, „Bitcoin Videx 4.0“, „BitSoft360“.

Shutterstock nuotr./Kalba telefonu
Shutterstock nuotr./Kalba telefonu

Įspėja dėl apgavysčių

Lietuvoje veikiantis dezinformacijos analizės centras Debunk.org, išanalizavęs dešimtis paskyrų ir šimtus melagingų reklamų, įspėja nepasitikėti patraukliomis antraštėmis.

Pasak centro atstovų, interneto sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų kopijas, netikras jų paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ ir kviečia investuoti į apgaulingas investavimo platformas, taip siekdami išvilioti pinigus iš gyventojų.

„Nenustatyti asmenys išnaudoja LRT, LNK, „Delfi“, 15min, „InfoTV“, Estijos visuomeninio transliuotojo ERR, Estijos laikraščio „Eesti Päevaleht“, taip pat – „Ignitis“ ir „Orlen Lietuva“ prekės ženklus, kurdami netikras jų paskyrų kopijas, kuriose talpinamos netikros reklamos šių prekės ženklų vardu“, – teigiama paskelbtoje analizėje.

Kaip teigiama analizėje, pagrindinis šių reklamų tikslas – apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į fiktyvias investavimo schemas. Interneto sukčiai naudoja netikras arba klonuotas paskyras, kurios veda į tinklalapius su straipsniais.

Plačiau skaitykite: Debunk.org: vyksta didžiausia dezinformacinė ir sukčiavimo ataka Lietuvoje

Analizės metu nustatyta, kad, prisidengiant žinomais prekės ženklais skelbiamos apsimetėliškos reklamos „Facebook“ ir kitų „Meta“ platformų („Instagram“, susirašinėjimų programėlės „Messenger“) vartotojams buvo parodytos daugiau nei 5,1 mln. kartų.

Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų

Tyrėjai išsiaiškino, jog tikslinė fiktyvių reklamų auditorija – ne tik Lietuvos, bet ir kitų Vidurio bei Vakarų Europos piliečiai.

Ekrano nuotr. /Socialiniuose tinkluose platinama apgavystė
Ekrano nuotr. /Socialiniuose tinkluose platinama apgavystė

15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinama apgavystės schema, skirta išvilioti vartotojų pinigus.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų