„Finansų ministras paskelbė slaptą informaciją apie dirbtinio intelekto platformą, kurios pagalba Lietuvos piliečiai gali rimtai praturtėti“, – tokie, ir panašūs skelbimai vilioja patiklius interneto vartotojus.
Tačiau ši autorė nei tokio, nei panašių tekstų nerašė. Tą 15min patvirtino ir „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Tai dar vienas portalo klono atvejis, su kuriais mes kovojame ne tik viešumu, bet ir pasitelkdami institucijas.
Rugsėjį Interneto žiniasklaidos asociacija ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, siekiant užkirsti kelią internetinių piktavalių sparčiai plintančiai praktikai kurti šalies naujienų portalų ir jų paskyrų socialiniuose tinkluose kopijas – klonus.
Tuo tikslu startuoja pirmoji Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje socialinė iniciatyva „Stop portalų klonams!“.
Portalų klonai įprastai sklinda socialiniuose tinkluose, todėl labai kviečiame skaitytojus portalus skaityti tiesiogiai, savo naršyklėje suvedant portalo pavadinimą arba įsidiegiant programėlę, taip būsite saugesni ir gausite patikrintą informaciją“, – teigiama komentare.
R.Lukaitytė-Vnarauskienė taip pat ragina pamačius apgaulingas nuorodas, jomis pasidalinti su NKSC.
Galima prarasti pinigus
Paspaudus ant apgaulingos nuorodos, puslapyje pateikiamos stebuklingai praturtėjusių asmenų istorijos. Esą, jie rašė į „Delfi“ redakciją, pasakodami apie pasakiškai gautas dideles sumas.
Tačiau atlikus jų nuotraukų paiešką, išaiškėja, kad jos buvo „pasiskolintos“ iš Rusijos pažinčių svetainių, „Instagram“ programėlės ir net komercinių nuotraukų (angl. stock) puslapių.
Apgaulingame puslapyje siūloma atlikti testą, kuriame trys klausimai – „Ar esate naudojęsi „Oil trade ar panašiomis platformomis?“, „Ar esate patenkinti kuro kainomis Lietuvoje?“, „Ar norėtumėte pasinaudoti šia kuro kainų šuolių padėtimi ir uždirbti pasyvias pajamas kas dieną“.
Net ir atsakant „ne“, galiausiai verdiktas vartotojui nurodomas tas pats – jis yra tinkamas „Oil trade“ programai.
Nors „Google“ programos paieškoje įvedus UAB „Oil Trade“ vis dar aptinkama tokia įmonė, Registrų centro (RC) duomenimis, ji buvo likviduota dėl bankroto procedūros dar šių metų vasarį.
Ne pirmas kartas
Portalas 15min jau aprašė šią schemą. „Facebook“ pasirodo sensacinga antraštė: „Kraupi tiesa: nuodugnaus tyrimo metu išaiškėjo naujos 15-mečio Mykolo mirties aplinkybės ir priežastys, sulaikytas įtariamasis, pasisavinęs galimai nepilnamečio turtą.“ Pabaigoje prie jos prirašyta visai su paauglio dingimu nesusijusi frazė: „Žmonės jau pradėjo pelnytis“.
Paspaudus ant nuorodos, atidaromas ilgas tekstas apie šią visos Lietuvos dėmesį prikausčiusią istoriją. Tai atrodo kaip autentiška žinutė – paauglys iš tiesų dingo, intensyvios paieškos nebuvo sėkmingos, galiausiai upėje buvo rastas jo kūnas.
Plačiau skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų
Bet įvairios detalės išduoda, kad „straipsnis“ tėra apgavystė. Visų pirma – jo data. Vaikino kūnas Neryje, anot melagienos, buvo rastas lapkričio mėnesį, bet tai įvyko gegužės 1-ąją.
Nors virš teksto matyti „Delfi“ pavadinimas, vizualiai puslapis primena jo dizainą, autore nurodyta kriminalinių naujienų redaktorė, tekstas nėra šio portalo.
Įspėja dėl apgavysčių
Lietuvoje veikiantis dezinformacijos analizės centras Debunk.org, išanalizavęs dešimtis paskyrų ir šimtus melagingų reklamų, įspėja nepasitikėti patraukliomis antraštėmis.
Pasak centro atstovų, interneto sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų kopijas, netikras jų paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ ir kviečia investuoti į apgaulingas investavimo platformas, taip siekdami išvilioti pinigus iš gyventojų.
„Nenustatyti asmenys išnaudoja LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, Estijos visuomeninio transliuotojo ERR, Estijos laikraščio „Eesti Päevaleht“, taip pat – „Ignitis“ ir „Orlen Lietuva“ prekės ženklus, kurdami netikras jų paskyrų kopijas, kuriose talpinamos netikros reklamos šių prekės ženklų vardu“, – teigiama paskelbtoje analizėje.
Kaip teigiama analizėje, pagrindinis šių reklamų tikslas – apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į fiktyvias investavimo schemas. Interneto sukčiai naudoja netikras arba klonuotas paskyras, kurios veda į tinklalapius su straipsniais.
Plačiau skaitykite: Debunk.org: vyksta didžiausia dezinformacinė ir sukčiavimo ataka Lietuvoje
Kvailina ne tik Lietuvos vartotojus
Analizės metu nustatyta, kad, prisidengiant žinomais prekės ženklais skelbiamos apsimetėliškos reklamos „Facebook“ ir kitų „Meta“ platformų („Instagram“, susirašinėjimų programėlės „Messenger“) vartotojams buvo parodytos daugiau nei 5,1 mln. kartų.
Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų
Tyrėjai išsiaiškino, jog tikslinė fiktyvių reklamų auditorija – ne tik Lietuvos, bet ir kitų Vidurio bei Vakarų Europos piliečiai.
Apgavysčių banga
Vieną kartą paspaudus ant apgaulingos nuorodos, visas „Facebook“ tinklo laukas užsipildo apgaulingais pasiūlymais.
Kaip teigia kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius, taip nutinka dėl to, kad „Facebook“ tinklas nepakankamai tiksliai filtruoja reklamas, o užuot tą darius, vaikomasi pelno.
„Feisbukas pas save turi įsivedęs tokią technologiją, kad tu gali žymėti vartotojus, kuriems bus rodoma reklama. Jei žmogus viena kartą paspaudžia ant nuorodos, jam ir toliau bus platinama to paties siuntėjo reklama“, – paaiškino ekspertas.
Pasak specialisto, vieną kartą „pasimovus“ ant reklamos platintojo, vartotojui bus skiriama vis daugiau tokių apgaulingų reklamų.
„Feisbukas gauna savo procentus nuo kiekvienos reklamos transliavimo, dėl to ji ir nėra filtruojama“, – pabrėžė ekspertas.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinama apgavystės schema, skirta išvilioti vartotojų pinigus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
