Bendrovių „Vilmorus“ ir „Spinter tyrimų“ rugsėjį vykdytos visuomenės apklausos socialdemokratams prieš rinkimus prognozavo gerokai didesnį rinkėjų palaikymą. Abiejų bendrovių atliktuose nuomonių tyrimuose mažesnį palankumą, nei rinkimuose, respondentai demonstravo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), o 9 proc. per rinkimus surinkę liberalai balansavo ties 5 proc. riba.
Abiejų visuomenės nuomonės apklausų bendrovių vadovai sutinka, kad didžiausias neatitikimas tarp išankstinių nuomonių ir rezultatų yra būtent valdančiųjų socialdemokratų atžvilgiu, tačiau priežastis aiškina kiek skirtingai.
„Apie Darbo kodeksą būtent rugsėjo mėnesį buvo daugiau naujienų: pataisas atmetė prezidentė, buvo debatai, viešajai opinijai tai nebuvo teigiamai priimama – tai vienas veiksnys. Antras veiksnys yra skandalai krašto apsaugoje, kur susietas ir ministras (Juozas Olekas – BNS). Reikia pasakyti, kad ir Socialdemokratų partijos, ir kitų valdžios partijų rinkimų agitacija, bent aš nepastebėjau, kad ten būtų naudojamos naujosios technologijos, socialiniai tinklai, ką aktyviai naudojo Tėvynės sąjunga, Liberalų sąjūdis, Naglis Puteikis“, – BNS aiškino „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Anot jo, socialdemokratų kiek iškreiptą populiarumą apklausose gali būti nulėmusi ir metodologinė priežastis, t. y. kad apklausose jie buvo pristatomi pirmieji, pagal sąrašo rinkimuose numerį.
„Jų sąrašo numeris buvo pirmas. Kai jį pamačiau, buvo galima prognozuoti, kad bus viršijimas. Reikalas toks, kad pirmas skaičius akumuliuoja tas nuomones, bet ne rinkimų, o apklausos metu. Rinkos tyrimuose prekiniai ženklai, numeris pirmas taip pat akumuliuoja (palaikymą), todėl stengiamasi numerius rotuoti, o per rinkimus žmogus arba iš vakaro apsisprendžia, arba jau eidamas, tai tas numeris neturi įtakos“, – aiškino V.Gaidys.
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas tvirtino, kad apklausos visuomet rodo didesnį socialdemokratų palaikymą, nei už juos balsuojama per rinkimus, nes per apklausas už šią partiją pasisako žmonės, „kurie nėra labai besidomintys politika“.
„Daug metų patvirtinta tendencija, bendros nuostatos, ypatingai žmonės, kurie mažiau įsitraukia, neateina į rinkimus, jie būna labiau paviršutiniški, tie socialdemokratų rėmėjai, jei taip galima pasakyti“, – nurodė jis.
Abu sociologai sutinka, kad TS-LKD bei Liberalų sąjūdžio geresnį nei prognozuotą pasirodymą lėmė kaip įprasta didesnis jų elektorato aktyvumas rinkimų dieną, partijų palaikymas ir reklama socialiniuose tinkluose.
„Dešinieji mobilizavosi, mobilizavo gana nemažai jaunimo. Tas socialinių tinklų efektas kartais skirtingai vertinamas, bet, aš manau, jis veikia, ateina karta, kuri aktyviau pradeda balsuoti“, – svarstė I.Zokas.
V.Gaidžio teigimu, mėnesį iki rinkimų TS-LKD palaikančiųjų buvo 19 proc. nuo tų, kurie patvirtino ateisiantys balsuoti, nors skaičiuojant nuo visų apklaustųjų konservatoriai tesurinko 9 proc. balsų. Liberalus nurodė palaikysiantys 5 proc. rinkėjų, tikrai apsisprendusių ateiti į rinkimus.
„Į klausimą, ar tikrai ateisite balsuoti, Tėvynės sąjungos rinkėjai teigiamai atsako 70-čia procentų (...), žinoma, jie mobilizuojasi, kaip ir Lenkų rinkimų akcija niekada apklausose negauna 5 procentų, bet visada aišku, kad rinkėjai ateis, mobilizuosis, ir jie gaus tuos 5 procentus“, – aiškino sociologas.
V.Gaidys tikino, kad rugsėjo apklausoje valstiečius-žaliuosius nurodė palaikysiantys 20 proc. respondentų, jie patvirtino, jog tikrai ateis į rinkimus. Anot jo, valstiečiai vykdė „tolerantišką rinkimš kampaniją“ ir taip pritraukė dalį ir kairiųjų, ir dešiniųjų elektorato.
I.Zokas mano, kad labiausiai dėl didelio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikymo nukentėjo socialdemokratai.
„Jei žiūrėtumėme pagal profilį rinkėjų, būtent Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjas yra artimiausias (socialdemokratams), labiau kairysis. Nes antras pasirinkimas socialdemokratų palaikytojų buvo būtent „valstiečių“ partija“, – sakė I.Zokas.
Anot jo, mažiausiai buvo nuspėjama Liberalų sąjūdžio sėkmė, jo reitingas buvo kiek atsitiesęs praėjus keliems mėnesiams po Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo, tačiau vėl krito E.Masiuliui pateikus savo versiją dėl galbūt imto kyšio, jog tai buvo paskola būstui.
„Šioje vietoje tas neatitikimas yra, bet aš manyčiau, kad būtent šioje rinkimų kampanijoje po viso E.Masiulio skandalo tiesiog tapo neetiška, kad aš balsuosiu už Liberalų sąjūdį, tarsi aš balsuosiu už korupciją, už vagystes. Tad buvo toks ir nutylėjimo momentas“, – tvirtino „Spinter“ vadovas.
Rugsėjį „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa skelbė, kad už Socialdemokratų partiją balsuotų 16 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 12,6 proc., už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus – 9,2 proc. rinkėjų. Darbo partiją nurodė palaikysiantys 5,1 proc., Liberalų sąjūdį – 2,7 proc., „Tvarką ir teisingumą“ – 4,8 proc., Antikorupcinę Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koaliciją – 4,7 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2 procentai rinkėjų.
Delfi.lt užsakymu rugsėjį „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje už socialdemokratus balsuosiantys nurodė 15,6 proc., už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 14 proc., už konservatorius – 13,7 proc. rinkėjų. Už Darbo partiją balsus atiduoti žadėjo 5,2 proc., už Liberalų sąjūdį – 5 proc., už „Tvarką ir teisingumą“ – 4,9 proc., už Antikorupcinę Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koaliciją – 4,6 proc. respondentų. Dar 4,2 proc. sakė palaikysiantys Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą. „Spinter tyrimų“ vadovas sako, kad bendrovės apklausoje respondentų nebuvo teiraujamasi, ar jie tikrai atvyks balsuoti.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 1985 iš 1996 apylinkių duomenis, TS-LKD bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko po 21,6 proc. rinkėjų balsų, už socialdemokratus balsavo 14,5 proc., už liberalus – 9 proc. rinkėjų. Taip pat 5 proc. ribą peržengė Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“.
