Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šilalė, Ryga, Kupiškis, Šiauliai, Latvija, Estija, Italija ir dar kai kurios šalys ar miestai – tradicija tampančių naktišokių Valakėlių kaime geografija sunkiai nusakoma, o pats renginys tapo kultiniu blaivybės ir meilės Tėvynei reiškiniu.
Tokio reiškinio nepavadinsi koncertu, nes čia groja, kas nori ir sugeba. Šoka – visi.
Valakėliai – nedidelė gyvenvietė prie Pasvalio. Tokios linksmybės čia vyksta neatsitiktinai.
Naktišokius, pavadintus „Šokame Nepriklausomybę“, surengė čia gyvenanti folkloro grandų šeima.
Tai Albertas ir Lina Bartašiai bei jų dukra Rūta Stonkienė su savo vyru Žygimantu. Jauniausias festivalio dalyvis – Žygimanto ir Rūtos mažylis, suvyniotas į skarą ir visą laiką prisiglaudęs prie motinos. Rūtos rankos laisvos – ji scenoje su mažyliu grojo liaudišku kontrabosu.
Pernai tradicinių šokių naktis „Šokame Nepriklausomybę“ vyko pirmą kartą. Renginį pastebėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už prasmingai švenčiamą Lietuvai svarbią dieną organizatoriams ji padovanojo trispalvę. Po ja ir šoko visi minėti šimtai žmonių.
Rajono valdžioje sužaibavo pavydas – kodėl pirmojo šalies asmens dėmesys atkeliavo ne per jų baltas rankas ir partinį užtarimą. Atsakymas paprastas – renginys gyvas kelių organizatorių ir daugybės jų draugų dėka.
O tie draugai – visi muzikantai ir šokėjai. Visi, kurie parūpino prakaitą liejantiems vandens, praradusiems jėgas – užkandžių.
Draugai – visi muzikantai ir šokėjai. Visi, kurie parūpino prakaitą liejantiems vandens, praradusiems jėgas – užkandžių.
Valdiškas šio renginio rėmimas – 40 eurų. Dar būtų gerai, kad pinigais. Vietoje jų atkeliavo keli padėklai jau gatavų sumuštinių.
Vienam šokiui atvyko ir Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas.
Nežiūrint į oficialų rėmimą, maisto niekam netrūko, nes iš kažkur paslaptingai atsirado kelios dėžės pasakiškai skanių bandelių ir sausainių iš Biržų. Suneštinis stalas lūžo nuo skanumynų. Paryčiais ištvermingiausi gavo sriubos ir bulvių plokštainio.
Trečią valandą nakties Albertą ir Liną Bartašius pavyko pagauti mažiau užsiėmusius. A.Bartašius taip pat yra ir dambrelių meistras. Neseniai Valakėlių kultūros namuose jis surengė Europinio lygio dambrelių festivalį.
Fotografija – dar viena šio muzikanto aistra. Ir ne bet kokia. Jis laukia pavasario, kuomet galės įlįsti į žvejo kostiumą, apsiauti plaukmenis, sėsti ant pripučiamo fotelio. Įmerki kojas į vandenį, maskatuoji ir be garso gali priplaukti prie paukščių.
L.Bartašienė taip pat turi savo užsiėmimų. Ji mezga pirštines. Renka žinias apie senovinius autentiškus jų raštus ir rengia apie tai leidinį. Pora vadovauja keliems folkloro ansambliams, buria Valakėlių jaunimą prasmingai veiklai.
Pora vadovauja keliems folkloro ansambliams, buria Valakėlių jaunimą prasmingai veiklai.
Šių talentingų žmonių niekaip nepavyksta išprovokuoti skųstis valdžios dėmesio trūkumu jų veiklai ar kultūros namams. Ne dėl to jie viską daro.
Abu paaiškina, kad tikriems dalykams mūsų gyvenime pinigai dažniausiai nereikalingi.
Štai – visa Lietuva sugužėjo, vos telpa salėje šokėjai. Jokių politikų, paradų, lozungų ir prakalbų. Tik džiaugsmas ir meilė savo šaliai.
Žinoma, jei naktišokius ar kitą renginį norėtų paremti koks verslininkas ir politikas, organizatoriai būtų dėkingi. O rėmėjai įgautų pagarbą iš pasauliui atvirų ir laimingų žmonių. „Karmos taškai“ garantuoti.
