61,65 proc. respondentų nurodė, jog siekdami atrodyti vyresni, niekada netaisė gimimo datos ar kitaip klastojo savo mokinio pažymėjimą. Dar 2,43 proc. teigė neprisimenantys.
Apklausa atskleidė ir tai, jog nepaisant to, ar buvę moksleiviai savo popierinius pažymėjimus nelegaliai keitė patys, net 51,94 proc. visų dalyvavusių apklausoje nurodė, jog besimokydami mokykloje pažinojo bent 1 tai dariusį bendraamžį. Net 9,22 proc. teigė žinoję daugiau nei 5 tai dariusius asmenis, o 8,25 proc. – jog gimimo datą pažymėjime keitė ar kitaip juo nelegaliai, siekdami atrodyti vyresni, naudojosi didžioji dalis klasės draugų. 30,58 proc. nurodė nežinantys arba neprisimenantys nė vieno tokio atvejo.
„Skaičiai išties stulbinantys. Buvome gerokai nustebę gavę tokius rezultatus, nes tikėjomės kiek mažesnio procento, ypač galvojant apie tai, jog apklausoje dalyvavo mokyklą baigę asmenys. Juk prieš dešimtmetį buvo gerokai sunkiau gauti prieigą prie interneto, įvairių technologinių priemonių, kurios galėtų būti panaudotos tokiame procese“, – apklausos rezultatus komentavo Agnė Zalanskaitė, inovacijas mokyklose diegiančios kompanijos „ID4S“ direktorė.
Pasak jos, šiuo metu šie skaičiai gali būti ir dar labiau išaugę, nes vaikai gali ne tik trinti savo gimimo datą fiziškai (kaip darė dabartinė 20 – 30 metų amžiaus grupės karta), tačiau ir juos spausdinti, laminuoti ir pan. „Mokiniai iš tiesų turi labai daug galimybių, o šiai amžiaus grupei išradingumo niekada nestinga“, – sakė A. Zalanskaitė.
Daugiausiai respondentų paklausti, kokios priežastys lemia gimimo datos keitimo atvejus popieriniuose mokinio pažymėjimuose nurodė, jog tai buvo daroma siekiant įsigyti alkoholio, tabako gaminių. Tokią priežastį nurodė 42,95 proc. apklausos dalyvių. Dar 40,06 proc. teigė, jog gimimo data taisoma siekiant patekti į klubus, diskotekas, kitas pramogų vietas, į kurias neįleidžiami nepilnamečiai. Tai, jog norėjo pasinaudoti kitomis paslaugomis, kuriomis gali naudotis tik pilnamečiai asmenys, apklausoje nurodė 8,65 proc. respondentų, o 2,24 proc. – jog gimimo datą taisė pastūmėti klasės draugų, nes pažymėjimas buvo klastojamas masiškai. 6,09 proc. apklausos dalyvių priežasties nenurodė.
Gyventojų apklausa, kompanijos „ID4S“, diegiančios elektroninius mokinio pažymėjimus, užsakymu, buvo vykdoma balandžio – gegužės mėn. Jos metu tiesioginio interviu būdu bei internetu apklausti 505 asmenys iš dešimties didžiausių šalies miestų. Respondentų amžiaus grupė – nuo 18 iki 30 metų.
Elektroninius mokinio pažymėjimus (EMP) diegianti įmonė „ID4S“, kuria skaitmenines technologijas bei kūrybiškus sprendimus Lietuvos mokykloms. Kompanija siekia, jog priemonės, skirtos jaunų žmonių ugdymui Lietuvoje, atitiktų pasaulinius standartus ir tendencijas. Daugiau informacijos www.mokiniopazymejimas.lt.