Šokiruojantys skaičiai: tyrimas parodė, kad net 60 iš 100 koronaviruso simptomus pajutusių lietuvių niekur nesikreipė

Šio tyrimo vadovė, vyriausioji centro mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė trečiadienį pasakojo, kad projektas vyko nepilną pusmetį, jo metu vyko gyventojų apklausos įvairiais su koronavirusu susijusiais klausimais. Kiekvienos apklausos metu apklausta virš 1000 žmonių, visi jie buvo apklausti internetu.

Tyrimas parodė šokiruojančių dalykų.

Daugiau kaip pusė simptomus pajutusių žmonių nesityrė

Kaip teigė centro vyriausioji mokslo darbuotoja Sarmitė Mikulionienė, 21 proc. apklaustųjų sakė, jog rudenį jiems buvo pasireiškę koronaviruso simptomai.

Tyrimas rodo, kad iš 100 pajutusių simptomus žmonių 60 niekur nesikreipė.

„Kas reikštų, kad skaičiuojant statistiką, galima viską dauginti iš tokio skaičiaus iš esmės“, – pabrėžė D.Janušauskienė.

Tyrimo duomenimis, iš 40 į karštąją liniją skambinusių žmonių 6 negalėjo gauti profesionalios pagalbos, nes jiems nepavyko prisiskambinti.

Kas dešimtas apklaustasis netiki koronaviruso egzistavimu

66 proc. apklaustų žmonių pasakė, kad asmeniškai pažįsta bent vieną žmogų, kuriam nustatyta koronavoruso liga, tuo metu kas dešimtas pasakė, kad apskritai netiki šia liga.

38 proc. apklaustųjų sakė, kad jaučia nerimą būdami viešose vietose.

Kas penktam teko pabūti saviizoliacijoje.

„Galim daryti išvadą, kad pandemijos situacija paveikė visas kasdienio gyvenimo praktikas, ypač studijas ir laisvalaikio leidimą, tai sukėlė žmonėms nesaugumo jausmą“, – sakė ji.

S.Mikulionienės teigimu, į kasdienį gyvenimą teko įkomponuoti naujas praktikas, kurios priklauso nuo finansinių galimybių, teko įgyti naujų kompetencijų, kaip kasdienius dalykus atlikti namų sąlygomis, kaip dirbti nuotoliniu būdu, naujas viruso vengimo praktikas suderinti su kasdienėmis praktikomis.

Beveik trečdalis žmonių pareiškė, kad nesiskiepys

Centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Inga Gaižauskaitė pateikė tyrimo, kurio metu buvo teiraujasi apie požiūrį į COVID-19 vakciną, rezultatus.

Tyrimas parodė, kad skiepytis ketina 40 proc. apklaustųjų. Tačiau dalis jų pabrėžia, kad skiepas turi būti patikimas.

„Ketinimas tai nėra įvykęs veiksmas ir tarp ketinimo ir laiko, kai reikės priimti sprendimą, turime laiko aplinkybių ir informacijos tarpą, per kurį poslinkis gali įvykti. Todėl svarbu žinoti gyventojų motyvus“, – pabrėžė ji.

Skiepytis neketinantys nurodė 27 proc. apklaustųjų, likusieji nuomonės apie tai neturėjo.

Neketinantieji skiepytis nurodė, kad abejoja dėl skiepo patikimumo – vakcina sukurta per greitai, nėra pakankamai išbandyta. Dalis nurodė apskritai nepasitikintys skiepais ir nesiskiepijantys nuo nieko.

Vienas dažniausių argumentų, anot I.Gaižauskaitės, buvo tas, kad žmonės teigė bijantys šalutinio poveikio.

Taip pat kaip argumentą žmonės nurodė, kad jau yra persirgę arba turi labai stiprų imunitetą. Dalis aiškino, esą geriau persirgti, nei skiepytis.

Baimė skiepytis taip pat buvo susijusi su praeityje patirtomis alerginėmis reakcijomis į skiepą.

Tyrimo duomenimis, skiepytis labiau linkę vyrai (49 proc.), nei moterys (33 proc.).

Skiepytis labiau linkę vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tarp vyresnio amžiaus gyventojų trečdalis nežino, ar skiepytųsi.

„Neturėtume kalbėti apie neišprusimą, sakyti, kad gyventojai neišmanantys. Tyrimas ir yra tam, kad suprastume, kokias abejones gyventojai turi. Reikia pripažinti, kad dalis jų pagrįstos (...) Reikia galvoti apie normalią informavimo strategiją, o ne kalbėti, kad žmonės yra neišprusę“, – atsakydama į klausimus kalbėjo I.Gaižauskaitė.

D.Janušauskienė kalbėjo, kad šiais klausimais komunikuoti turėtų medikai ir mokslininkai.

„40 procentų yra stipriai per mažai“, – apie nusiteikusiuosius skiepytis kalbėjo ji.

Trečiadienį paskelbtas ir vėl rekordinis susirgimų bei mirčių nuo koronaviruso skaičius: patvirtinti 3934 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 75 žmonės, trys – jaunesni nei 50 metų.