Tačiau ir legendinė „Sambūrio“ vadovė kažin ar tikėjosi, kad dar po dviejų su puse dešimtmečių į šį istorinį JAV miestą sugužės arti šešių tūkstančių mūsų tautiečių stebėti 1 800 šokėjų iš 50 grupių, atstovaujančių Lietuvai, Lenkijai, Didžiajai Britanijai, Švedijai, Brazilijai, Kanadai ir 18 valstijų bei sostinei Vašingtonui, unikalaus pasirodymo.
Nuo praėjusios savaitės pradžios Iki pat sekmadienio vidurdienio iš visų Amerikos kampelių link Bostono traukę mūsiškiai ruošėsi didingam renginiui, bet, matyt, nedaugelis tikėjosi, kad į vieno garsiausių Naujojoje Anglijoje Bostono universiteto daugiatūkstantinę „Agganis“ areną susirinkusieji bus apimti tiesiog nenupasakojamo džiugaus jausmo. XIV šokių šventės pranešėjams Gretai Šmidt ir Kęstučiui Daugirdui pristatant pusšimtį į aikštės vidurį viena po kitos žengiančių skirtingų šalių, miestų ir kartų grupių liejosi žiūrovų ir dalyvių emocijos.
Ypač visus susirinkusius sujaudino 75-metį šiemet švenčiančios seniausios Amerikos lietuvių tautinių šokių grupės „Sambūris“ pristatymo akimirka, kai į areną įžengė šokėjai, nuo 1937-ųjų šokę vaikų grupėje, o kartu su jais O.Pivoriūnaitės- Ivaškienės sūnus Rymantas Ivaška su anūku Aleksu. Tokią atmosferą lietuvaičiai iki šiol buvo sukūrę vienintelį kartą – kada lemiamas krepšinio varžybas naujojoje „Žalgirio“ arenoje žaidė mūsų numylėtiniai Nemuno krašto didžiavyriai. Niekuomet nemaniau, kad galima pasijusti tarsi lietuviškame rojuje ir būnant toli už Atlanto. Bet skambant G.Kuprevičiaus „Skriski skriski Lietuvėlėn“, o šalimais ašarojant net ir visiškai nemeniškai atrodančiam „keturkampo“ sudėjimo buvusiam žemiečiui iš Kauno širdis virpėjo.
Tą popietę užsimiršo ir skirtingų politinių pažiūrų mūsų tautiečių rietenos, apimti vienybės ir grožio euforijos, susižavėję klausėmės Lietuvos Seimo pirmininkės I. Degutienės sveikinimo, kurio įrašą stebėjome arenos palubėse įtaisytuose ekranuose.
„Esate tikri savo tautos vaikai... tegu jums niekuomet nepritrūksta noro, užsidegimo būti drauge, tegul niekuomet nesiliauja skambėti lietuviška daina ir suktis šokių rateliai. Esame bendros kalbos ir kultūros, bendros atminties bei vienos žemės Lietuvos žmonės“, – sakė Irena Degutienė, o jos kalbą palydėjo audringi plojimai. Jų susilaukė ir JAV LB pirmininkas Vytas Maciūnas, perskaitęs viceprezidento J.Bideno sveikinimą (tik kažkodėl XIV išeivijos šokių šventės dalyvių nerado laiko laišku pagerbti nei vienas iš abiejų Amerikos lietuvių kilmės kongresmenų R.Durbinas bei J.Shimkus), daugelis į šventę suvažiavusių tikėjosi ir šiltesnio Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės kreipimosi į tautiečius užjūryje, kas ketveri metai rengiančius tūkstantinius lietuvių kilmės šokėjų susibūrimus.
Į „Agganis“ arenoje susirinkusius kreipėsi ir LR ambasadų JAV bei Kanadoje vadovai JE Žygimantas Pavilionis ir Gintė Damušytė, „Klevo lapo“ šalies Lietuvių bendruomenės pirmininkė J. Kuraitė-Lasienė. Pristačius šių metų šventės meno vadovus Vidą Brazaitytę ir Romą Jonušonį, prasidėjo dviejų dalių (25 šokių) programa, kuri nepaliko abejingų nė vieno iš daugiau kaip 6 tūkstančių žiūrovų. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio atstovų liaudies instrumentų muzikos ir skambių balsų fone „Agganis“ arena vienai dienai virto tikra Lietuvos kultūros tvirtove, bet net ir patys organizatoriai turbūt nebūtų susapnavę dar vieno XIV Šokių šventės „akibrokšto“... po paskutinio šokio prieš didžiąją pertrauką į arenos vidurį išbėgęs Čikagos „Grandies“ šokėjas Paulius Riškus sukvietė kitus grupės narius ir staiga parpuolęs ant kelių pasipiršo savo sužadėtinei Alexandrai Habanek. Ar galėjo būti dar ypatingesnė akimirka? Tūkstančių šventės dalyvių nuomone, tikrai ne. O po dar vieno pusšimčio metų linkime Pauliaus ir Alexandros mažiesiems tęsti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių švenčių organizavimą.
Šventės metu Bostone šoko ir krabai…
Be abejonės, romantiškiausia XIV išeivijos organizuotos lietuvių šokių šventės akimirka, turbūt visų šokių arenoje susirinkusiųjų nuomone, tapo beveik visiems netikėtos Pauliaus Riškaus ir Alexandros Habanek piršlybos, tačiau ne vien tuo įsiminė pirmasis liepos mėnėsio sekmadienis ir ištisas savaitgalis Masačusetso valstijos sostinėje. Štai svečius nuoširdžiai sveikinęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilionis savo kalbos pabaigoje paklausė pačių jauniausių šventės dalyvių, ar po 60-ties metų jie vis dar tebešoks lietuviškus tautinius šokius ir atsiras gabių organizatorių? Į ką mūsų tautos ateitis vieningu choru atsakė taip, o po šio, atrodytų, paprasčiausio žodelio galingai nuskambėjusio aido ne vienam salėje nuriedėjo džiaugsmo ašarėlė. Smagu ir tai, kad ne tik pasveikinti šventės dalyvių į Bostoną atvyko aukščiausio rango diplomatas iš Lietuvos – Ž.Pavilionis ir pats šoko Vašingtono grupės „Juosta“ sudėtyje. Tarp šokėjų buvo ir daugiau žinomų ir gerbiamų žmonių, įdomu, kad lietuvišką polką su kitais nuotaikingai trypė ir vienintelės belikusios lietuviškos parapijos Bostone Šv. Petro bažnyčios klebonas Stepas Žukas. Neliko nuošaly ir visoje Amerikoje garsūs Bostono krabai – XIV lietuvių šokių šventės metu pora jų apsirėdė tautinės Nemuno krašto trispalvės spalvomis ir nežinia iš kur atrėpliojo į „Agganis“ areną.
Simboliška, kad pirmąją liepos mėn. savaitę švenčia ne tik Lietuva (liepos 6-ąją minime savo valstybės įkūrimo – Mindaugo karūnavimo dieną), JAV (šios šalies nepriklausomybė paskelbta liepos 4-ąją), bet ir, kaip susirinkusiems Bostone minėjo Lietuvos ambasadorė Kanadoje J.E. Gintė Damušytė, ir kaimyninės „Klevo lapo“ šalies atstovai – kanadiečiai liepos 1-ąją švenčia Kanados nacionalinę dieną. Ko jau ko, bet linksmybių Bostone visą šokių šventės savaitgalį tikrai netrūko, pradedant šauniu šokių Mokytojų pagerbimu penktadienio vakare ir baigiant šeštadienio bei sekmadienio renginiais „Sheraton“ viešbutyje, kuomet energingiausieji naudojosi unikalia proga ne tik pasiklausyti, ko gero, visų šiuo metu populiariausių šiuolaikinės muzikos Amerikos lietuvių atlikėjų, bet ir prisišokti su savo draugais ir naujais pažįstamais iš arti ir toli ligi valiai. Dar gerai, kad viešbučio stogas paliko vietoje po audringų vakarų!
Šventės metu pakalbinome keletą dalyvių, kurie pasidalijo savo įspūdžiais ir išgyvenimais: Lietuvos Vyskupų konferencijos užsienio lietuvių sielovados reikalams delegatas prel. Edmundas Putrimas, kuris jaunystėje taip pat šoko tautinius šokius, tačiau Bostone dalyvavo kaip žiūrovas: „Šios šventės neįmanoma lyginti su kitomis, nes kiekviena prieš tai buvusi turėjo savo „charakterį” ir bruožus. Tačiau visose jose pastebimas tas nepakartojamas ūpas, puiki atmosfera – tai yra tikra džiaugsmo šventė. Tokia šventė, kuomet mes galime pasidžiaugti lietuvybe ir be jokios politikos ar kitų kliūčių, tiesiog išreiškiame meilę ir pagarbą savo kultūrai.”
Lietuvių fondo Tarybos pirmininko Mariaus Kasniūno paklausėme, ar, jo nuomone, pavyko ši šventė:
„Tikrai pavyko, ji nuostabi, tiesiog kvapą užgniaužia išvydus visus šituos žmones, jų laimingus veidus, žibančias akis ir nuoširdžias šypsenas. Salėje tvyrojo nepaprasta nuotaika. Tiesiog malonu matyti, kaip visi taip gražiai susibūrę kartu... Mūsų lietuviškos šventės visada yra ypatingos, jos tik gerėja ir gerėja.“
Mariaus sūnus Algis Kasniūnas iš Čikagos:
„Nepaprastai graži šventė, smagu, kai susirenka tiek daug žmonių. Teko pačiam dalyvauti keliose ankstesnėse Šokių šventėse, šiemet pirmą kartą esu žiūrovas. Visada smagu atvažiuoti į tokius didelius renginius ir susitikti su senais draugais, susirasti naujų. Juk turbūt niekur daugiau tiek lietuvių Amerikoje nesusirenka, kiek į tokias tautines šventes.“
Virginija Sirusas iš Niujorko valstijos:
„Nuostabi šventė. Labai patiko, kad šventės metu dainavo ir grojo ansamblis iš Lietuvos, pritariant šokėjams. Turiu pastebėti, kad repertuare atsirado nemažai jaunatviškų ir modernių šokių, aš gal kiek pasigedau tų senoviškų labiau... Tačiau visa renginio atmosfera tikrai nuostabi.“
Kaip žinia, kita, jubiliejinė, XV šokių šventė bus 2016-ais, kaip pranešė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas, tačiau dar neaišku kur, tai greičiausiai bus nuspręsta ateinančioje Lietuvių bendruomenės tarybos sesijoje š.m. rugsėjo mėn. 28-29 d.d. Atlantoje (GA).
Na o savo įspūdžius iš Bostono privalome pabaigti šeštadienio vakaronėje nuskambėjusiomis Lazdijuose augusio dainininko, dabar Colorado Romu save „pakrikštijusio“ atlikėjo dainos eilėmis: „kiek pasaulyje gėlių, tiek pasaulyje tautų, bet Dievas tau paskyrė išlikti lietuviu“: to ir linkime – tiek ir praėjusios šventės dalyviams, tiek ir būsimų tautinių renginių organizatoriams. Tegu ir po 60-ties ar net 600 metų lietuviškos dainų ir šokių šventės būtų tokios pat įspūdingos ir dovanotų neišdildomus prisiminimus.
Eugenijos ir Lauryno Misevičių pirmieji įspūdžiai iš Bostono po XIV šokių šventės savaitgalio (E. Misevičienės fotoreportažas)
