Finansų ministrė Ingrida Šimonytė LŽ tvirtino neturinti išankstinių neigiamų nuostatų dėl progresinio pajamų mokesčio tarifo ir net su malonumu jį mokėtų. Tačiau, ministrės nuomone, kol kas tokie mokesčiai Lietuvoje nepasitvirtintų. Esą jie nebūtų biudžeto pajamų šaltinis ir alternatyva kitiems biudžeto deficitą mažinantiems veiksmams.
„Gyventojų pajamų iš darbo vidurkis, 2008 metų duomenimis, sudarė apie 1,5 tūkst. litų. Kitokių pajamų žmonės vis dar gauna mažai. Taigi net stambioms pajamų sumoms nustačius didelius mokesčio tarifus daugiau įplaukų į biudžetą nepavyktų gauti“, – įsitikinusi ministrė.
I.Šimonytės teigimu, dabartinėmis aplinkybėmis progresiniais mokesčiais nepavyktų įgyvendinti ir socialinio teisingumo principo. „Tą uždavinį galėtų išspręsti įvairių pajamų mokesčio lengvatų naikinimas, taip pat nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimas“, – pabrėžė ji.
Ekonomistas Romas Lazutka pabrėžia, kad progresiniai mokesčiai galioja visose pažangiose valstybėse. Anot jo, tokiu pavyzdžiu derėtų sekti ir mūsų kraštui. Ekonomisto nuomone, imtis pertvarkų valdžiai trukdo ir tam tikrų finansinių grupių įtaka.
Pasak R.Lazutkos, progresiniai mokesčiai yra socialiai teisingi, nes gyventojai apmokestinami pagal jų galimybes. Ekonomistas nesutinka su I.Šimonytės argumentais, kad diferencijuoti mokesčiai neduotų naudos, nes dauguma gyventojų uždirba palyginti mažai.
„Taip, atlyginimai Lietuvoje nedideli, maža ir daug uždirbančių žmonių dalis. Tačiau reikia kalbėti apie visas pajamas, ne vien apie algas. Didelė dalis turtingų žmonių gauna pajamų ne tik iš atlyginimų, bet ir, tarkim, iš dividendų“, – sakė R.Lazutka.
