„Kasdien dirbu, kad vaikas iš laukinuko virstų žmogučiu, – sako SOS mama Ilona Smagurauskienė, SOS vaikų kaime gyvenanti kartu su savo vyru Sigitu. – Ar galite įsivaizduoti XXI amžiuje dešimtmetį vaiką, socialiai ir pedagogiškai taip apleistą, kad nežinotų, jog reikia praustis, valytis dantis, keisti nešvarius drabužius, nemokėtų skaičiuoti, nežinotų, kad po žiemos ateina pavasaris, nepažinotų laikrodžio. Kai vaikas pradeda keistis – tai didžiausia dovana mamai.“
Ilona ir Sigitas sako, kad į SOS vaikų kaimą atėjo norėdami įgyvendinti savo troškimą padėti vaikams. SOS mama Ilona visą parą praleidžia su vaikais, tuo tarpu jos vyras dieną dirba mieste, vakare grįžta į SOS šeimą, kaip į įprastus namus.
Ar galite įsivaizduoti XXI amžiuje dešimtmetį vaiką, socialiai ir pedagogiškai taip apleistą, kad nežinotų, jog reikia praustis, valytis dantis, keisti nešvarius drabužius, nemokėtų skaičiuoti, nežinotų, kad po žiemos ateina pavasaris, nepažinotų laikrodžio. Kai vaikas pradeda keistis – tai didžiausia dovana mamai, – sako SOS mama Ilona Smagurauskienė.
Ilona su vyru šiuo metu globoja penkis skurdą ir visokeriopą nepriežiūrą patyrusius vaikus, tarp jų – ir vaiką, kuriam reikalinga nuolatinė medicinos pagalba. Saugodama savo vaikų privatumą, Ilona nepasakoja, kokia sudėtinga liga serga vienas judviejų su vyru globojamas vaikas, neatskleidžia net jo lyties, tačiau tikina, kad kasdienis rūpestis visais vaikais po truputį atneša vaikams pagerėjimą, o tai suteikia jos ir vyro gyvenimui prasmės.
SOS mama Giedrė Vaičiūnienė prisimena savo pirmą dieną SOS šeimoje, kai šeši berniukai kažko nepasidalindami grūmėsi ir pykosi tarpusavyje, garsiai vienas ant kito šaukdami ir dar garsiau leisdami trankią muziką.
„Tada, iš išgąsčio, nuovargio ir pasimetimo pradėjo skaudėti galvą ir norėjosi bėgti iš namų kiek kojos neša. Dabar man viskas tėra pirmojo įspūdžio sukeltas prisiminimas, jokia tragedija. Kasdieniame SOS mamos darbe tenka patirti daug didesnių iššūkių“, – pasakoja SOS mama Giedrė.
Giedrė Vaičiūnienė augina mergaitę, kuri, atvykusi į šeimą, sukrėtė tuo, kad vos menkiausiam vandens lašui pakliuvus ant jos drabužių, juos imdavo nuo savęs plėšti ir persirenginėti naujais. „Negalėdavau suprasti, kodėl ji taip priešinasi atėjus laikui ją maudyti ir kodėl bet koks ant drabužių užtiškęs vandens lašas sukelia jai tokį siaubią. Vėliau kartu su SOS vaikų kaimo psichologe išsiaiškinome, kad mergaitė galėjo kūdikystėje būti nepervystoma ir prabūdavo šlapiuose vystykluose, jautėsi bloga ir neverta... Nuolatinė priežiūra, psichologo pagalba padeda šiai mergaitei suprasti, kad vanduo tėra kasdienis dalykas ir galima bandyti nugalėti jo keliamą siaubą ir asociacijas“, – pasakoja SOS mama Giedrė Vaičiūnienė.
Negalėdavau suprasti, kodėl ji taip priešinasi atėjus laikui ją maudyti ir kodėl bet koks ant drabužių užtiškęs vandens lašas sukelia jai tokį siaubią. Vėliau kartu su SOS vaikų kaimo psichologe išsiaiškinome, kad mergaitė galėjo kūdikystėje būti nepervystoma ir prabūdavo šlapiuose vystykluose, jautėsi bloga ir neverta, – pasakoja Giedrė Vaičiūnienė.
SOS vaikų kaimų psichologė Gražina Liutkevičė su vaikais dirba jau 6 metus ir sako, kad jeigu nebūtų SOS vaikų kaimų, vaikai nebūtų patyrę galimybės turėti kitokius santykius ir kitokią šeimą: kur visada yra kas keliasi ryte ir ruošia pusryčius, laukia su karšta sriuba pareinant pietų, pasirūpina, kad vaikai turėtų švarių drabužių ir mokyklinių priemonių, padeda paruošti pamokas, eina kartu pasivaikščioti, pirmą kartą gyvenime nuveda į teatrą arba kiną, pažiūrėti veršiuko kaime, skaito pasaką prieš miegą, slaugo ir atneša arbatos sergant ir daro daugybę kitų kasdienių labai reikšmingų smulkmenų.
„SOS mama nuolat gilinasi ir bando suprasti vaiko elgesio prasmę, savijautą ir taip padeda išgyti iš patirtos skriaudos, pažeminimo, baimių, apkabindama, nušluostydama ašarą, išklausydama, gindama jei kas nuskriaudžia ir atlaikydama vaikų liūdesį, pyktį ir nusivylimą už tai, kad taip atsitiko jų dar ankstyvame gyvenime. Dirbame daug, kad vaikams suteiktume galimybe džiaugtis vaikyste ir atpratinti nuo suaugusiųjų pasaulio pareigų“, – sako psichologė Gražina Liutkevičė.
Beveik dvidešimt metų SOS vaikų kaimas globoja vaikus, remiantis šeimos modeliu ir tol, kol vaikai pasiruošia gyventi savarankiškai: baigia mokslus ir susiranda darbą. Čia dirba 10 SOS mamų, kurių šeimose auga po penkis-šešis vaikus. „Kol visuomenė supranta, koks svarbus šeimos vaidmuo vaiko gyvenime ir aukoja SOS vaikų kaime gyvenantiems vaikams, tol SOS mamos turi galimybę suteikti globojamiems vaikams visavertę ir saugią vaikystę“, – sako Audrius Natkevičius, SOS vaikų kaimų Lietuvoje direktorius.
Padėkite SOS vaikų kaimų mamoms užauginti vaikus rūpestingoje šeimoje. Paaukokite vaikams skambindami trumpaisiais numeriais: 1890 – 2 Lt; 1891 – 5 Lt; 1892 – 10 Lt.
