„Apytikslius skaičius jau turime. Bendras skaičius sudaro beveik 850 hektarų, kuriuos savivaldybės mums nurodė”, – BNS sakė viceministras Linas Jonauskas.
Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, šie pavojingi augalai labiausiai išplitę Utenos ir Kauno apskrityse. Utenos apskrityje Sosnovskio barščiai užima apie 327 hektarus ploto, Kauno apskrityje – 240 hektarus.
Apytikslius skaičius jau turime. Bendras skaičius sudaro beveik 850 hektarų, kuriuos savivaldybės mums nurodė, – BNS sakė viceministras Linas Jonauskas.
Pasak viceministro, paskelbusi, kad renka informaciją apie Sosnovskio barščius, Aplinkos ministerija sulaukė daug informacijos tiek iš savivaldybių atstovų, tiek iš visuomenės. Remiantis šiais duomenimis, bus sudaromas žemėlapis apie Sosnovskio barščių apimtus plotus Lietuvoje ir įvertinti galimi augalo naikinimo mastai.
„Mūsų specialistai dabar skaičiuoja visus tuos papildomus, gyventojų atsiųstus plotus, tapatina juos su plotais, kuriuos yra atsiuntusios savivaldybės, ir galutinis rezultatas būtų toks – jei matysime, kad savivaldybė jau yra pateikusi ir dubliuojasi plotai su žmonių pateiktais – viskas gerai, o jei bus dar atskirų plotų, tai prirašysime juos prie tų, kurie jau yra pateikti”, – teigė L.Jonauskas.
Viceministro tvirtinimu, kovai su Sosnovskio barščiais reikia ypatingų būdų dėl šių augalų specifinių savybių.
„Sosnovskio barštis yra labai gyvybingas, jo sėklos gali būti dygios septynerius metus”, – BNS sakė Aplinkos ministerijos atstovas.
Nutarta pasitelkti specialistų komandą, kuri surinktų informaciją, kaip šie augalai naikinami kitose šalyse, kokie būdai efektyviausi.
Aplinkos ministerija vykdo projektą su Verkių regioniniu parku, kuriame nustatyti trys nedideli Sosnovskio barščių apimti plotai. Siekiant atrasti efektyvų kovos su barščiais būdą, kiekviename iš tų plotų taikomos skirtingos augalo naikinimo metodikos ir stebimas jų veiksmingumas. Tačiau šio eksperimento rezultatai paaiškės tik po kelerių metų.
Viceministras L.Jonauskas į kovą su barščiais aktyviau įsitraukti skatina ir savivaldybes nelaukiant tolesnių specialistų išvadų.
„Savivaldybių Aplinkos apsaugos rėmimo programos, kur patenka savivaldybės pinigai už įvairias trąšas, žalas gamtai – jos yra sukaupusios nemažą pinigų dalį, kuri gali būti naudojama invazinių rūšių augalams naikinti. Tarp jų ir, labai aiškiai ten yra įvardyta, Sosnovskio barščiams naikinti“, – teigė L.Jonauskas.
Diskutuojama ir apie dar vieną papildomą priemonę, kurią būtų galima pasitelkti bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija – įpareigoti žemės savininkus atsakingiau prižiūrėti ir tvarkyti turimus žemės plotus.
L.Jonauskas atkreipė dėmesį, kad barščiai dažniausiai auga apleistuose žemės plotuose. Skatinama aktyvi žemdirbystė prisidėtų prie šios problemos sprendimo.
Pasak viceministro, rugpjūčio pabaigoje tikimasi turėti tikslius duomenis apie barščio paplitimą Lietuvoje, todėl jau šiais metais planuojama patvirtinti veiksmų planą, o kitų metų pavasarį pradėti jį įgyvendinti.
Aplinkos ministerijos prašymu duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą šalyje registruoti nuo birželio 16 iki 27 dienos.
Sosnovskio barščiai – iš Kaukazo kilęs sunkiai išnaikinamas augalas. Į Lietuvą jie atkeliavo prieš daugiau nei 50 metų.
Visos Sosnovskio barščių dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jų sultyse taip pat yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus. Augalo sultyse susikaupusios medžiagos padidina odos jautrumą saulės šviesai, todėl, patekusios ant odos augalo sultys sukelia nudegimus. Pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos. Joms užgijus, lieka nenykstančios rudos dėmės ir randai. Ši liga vadinama fotodermatitu.
Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir būti arti jų – augalai gali apnuodyti net žmogaus kvėpavimo organus.
Jų kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją, dėl eterinių šių augalų aliejų poveikio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva.
Kiekvieną vasarą medikams tenka teikti pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo šių augalų.
