Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos skautijos ir kitų organizacijų palaikoma iniciatyva „Šimtmečių girios” startavo šių metų pavasarį. Prie jos prisidėjo aktyvūs žmonės, kurie mūsų šalyje ir užsienyje pasodino dešimtis giraičių ar pavienių medelių taip paminėdami atkurtos valstybės jubiliejų, prisidėdami prie gamtos ir atminties išsaugojimo, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Iniciatyvos autoriai atviravo, kad kiekvienas suranda savo motyvų prisijungti prie šio judėjimo. Vieniems – tai daugiau smagi pramoga su draugais, kitiems – patriotiškumo išraiška, tretiems – dar ir prasminga veikla. Todėl iniciatyva „Šimtmečių girios” – atvira visiems.
„Ši akcija man atspindi tris aspektus: pilietiškumą, savanorystės skatinimą ir gamtos atnaujinimą, – sako Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna. – „Šiandieniniame sumaterialėjusiame pasaulyje tokios iniciatyvos padeda sutelkti sąmoningus piliečius. Iš pažiūros paprastos akcijos, tokios, kaip medelių sodinimas, ateityje gali išsivystyti į daug didesnius ir rimtesnius projektus.“ Pasak G.Koryznos, viena iš Lietuvos Šaulių Sąjungos funkcijų yra pilietiškumo skatinimas, todėl dalyvavimas įvairiose aplinkosaugos iniciatyvose yra neatsiejamas nuo kitų Šaulių Sąjungos veiklų.
Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Mariaus Pulkauninko teigimu, nors yra valstybinių įstaigų, kurios užsiima medžių sodinimu, tokios pilietinės iniciatyvos, kaip „Šimtmečių girios“, suburiančios žmones prasmingiems darbams, visuomet yra sveikintinos ir neša naudą valstybei.
Vilniaus savivaldybės specialiai suformuotame parke prie aplinkkelio Vikingų gatvėje, sodinimo šventės dalyviai, maži ir dideli, per valandą pasodino net penkis šimtus eglių ir pušų. Kaip reikia sodinti apmokė ir įrankius parūpino Valstybinių miškų urėdijos ir savivaldybės miškininkystės specialistai. Lėšas sodinukams įsigyti skyrė užsienio lietuviai Vytas ir Aušra Brazaičiai iš Melburno, Robertas ir Nijolė Kupstas-Byla. Po sodinimo dalyviai prie laužo dalinosi renginio įspūdžiais, vaišinosi „kariška“ koše ir arbata.
Besodinant ir šnekučiuojantis prie laužo netrūko šypsenų ir juoko. Jogos mokytoja Gabija Petronytė džiaugėsi renginiu: „Rekomenduoju visiems. Čia labai smagu, laužas. Mėgstu suptis, o čia dar ir supynės yra, grikių košės kareiviškos, arbatos. Viskas yra tiesiog nuostabu“.
Renginyje dalyvavęs ir 20 eglių spėjęs pasodinti Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Vilniuje miškai sudaro net apie 44 procentus miesto teritorijos, tačiau jaukių, žalių erdvių vilniečių laisvalaikiui dar trūksta. Manau, kad ši iniciatyva yra labai prasminga, nes sutelkia miesto žmones kilniam darbui – Vilniaus Šimtmečių girių parko sodinimui. Vilniuje į medžių sodinimą žiūrime atsakingai, todėl šiais metais pasodinome rekordinį skaičių medžių – net apie 5000. Vilnius – žaliausia Europos sostinė, tokia išliks ir ateityje!“, – pasakojo Vilniaus miesto meras R.Šimašius.
Vilniuje į medžių sodinimą žiūrime atsakingai, todėl šiais metais pasodinome rekordinį skaičių medžių – net apie 5000. Vilnius – žaliausia Europos sostinė, tokia išliks ir ateityje!, – pasakojo Vilniaus miesto meras R.Šimašius.
„Šimtmečių girių“ organizatoriai tiki, kad ir kiti miestai, rajonai, gyvenvietės ir bendruomenės imsis iniciatyvos skirti teritorijas miškų ar parkų sodinimui, o organizacijos ir sąmoningi piliečiai vėl prisidės prie kilnių projektų sėkmės.
Iškirstų miškų atsodinimas – labai svarbus. Tačiau miško sodinimas plotuose, kuriuose iki tol nebuvo medžių – dar vertingesnis. Medžiai ir miškai augdami, ypač iki savo brandos, iš aplinkos pasisavina milžiniškus kiekius kenksmingojo anglies dvideginio. Parkų ir miškų sodinimas miestuose, kaimuose, aplink kelius – ne tik švarina orą, džiugina akį, bet leidžia suprasti, kad sutelkus pastangas galima smagiai praleisti laiką bei nuveikti prasmingus ir išliekamąją vertę turinčius darbus.