Policijos teigimu, į renginį susirinko apie 2,5 tūkst. LGBTQ+ bendruomenės narių ir bendraminčių. Naujausiais policijos vertinimais, prie šios minios nuolat jungėsi žmonės ir Katedros aikštę galėjo pasiekti apie 5-6 tūkst. eisenos dalyvių ir juos palaikančiųjų.
Vilniaus apskrities policijos viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas žurnalistams sakė, kad renginys praėjo sklandžiai – be žodinių incidentų, jo žiniomis, rimtesnių konfliktų nepasitaikė.
„Visi rėkavimai, apsižodžiavimai buvo išspręsti vietoje, kai kuriais atvejais netgi oponentai vieni kitiems paspaudė ranką ir draugiškai išsiskirstė. Kažkokių pažeidimų fiksuota, protokoluota nebuvo“, – kalbėjo jis.
Nuo 12 val. eisenos dalyviai rinkosi šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, 13 val. pajudėta Gedimino prospektu link Katedros aikštės.
Prie Lukiškių aikštės eiseną pasitiko du protestuotojai su religinio pobūdžio plakatais, dar vienas protestuotojas su panašaus turinio plakatu buvo apsistojęs ties Kudirkos aikšte.
Ties Lukiškių aikšte du protestuotojai laikė plakatus: „Dievas teisia nuodemę“, „Pasiruošk Dievo karalystei“. Į šiuos plakatus kai kurie eisenos dalyviai atsakė, jog „Jėzus myli visus“,
Pagrindiniai eitynių šūkiai – „Mes esame visur“, „Demonstruokimės“, eitynių minioje plevėsuoja Lietuvos, ES, Ukrainos, Latvijos, Airijos vėliavos, tačiau dominuoja vaivorykštės spalvu vėliavos.
Tiesa, LRT skelbia, kad Gedimino prospektą kirtęs automobilis vos nekliudė eisenos dalyvių – žmonės vos spėjo pasitraukti ir išvengti susidūrimo.
D.Daukantas žiniasklaidai teigė, kad nei jis, nei eiseną sekę pareigūnai tokio pažeidimo nefiksavo, apie tai jiems tiesiogiai nebuvo pranešta. Jis teigė, kad dar bus peržiūrima filmuota medžiaga ir patikrinta, ar toks incidentas įvyko.
Prie Katedros eiseną pasitiko rimčiausias protestuotojų būrys – 30-40 ant laiptų link Katedros atsistojusių žmonių.
Prie eisenos pastebėtas ir Antanas Kandrotas-Celofanas, kuris su savo bendražygiais „Vilnius Pride 2023“ pasitiko šūkiais „Lietuva, Lietuva!“. Ant vienų laikomų plakatų parašyta „PYDRMS NE“.
Prie protestuotojų priėjo vyras nešinas LGBT+ vėliava, klausdamas, gal „jums vėliavos trūksta“. Įvyko apsižodžiavimas, tačiau pareigūnai situaciją išsprendė taikiai.
Tarp protestuotojų buvęs A.Kandrotas-Celofanas būryje pastebėjęs Seimo narį Tomą Raskevičių panoro su juo nusifotogravuoti.
Parlamentarui sutikus ir mėginant nufotografuoti asmenukę, T.Raskevičius A.Kandrotą pabučiavo į žandą. Po trumpo dialogo, vyrai išsiskirstė taikiai, be fizinių konfliktų.
Visiems eisenos dalyviams pasiekus Katedros aikštę, ant scenos lipo pasisakyti įvairių organizacijų atstovai, o vėliau dalyviai pakviesti savo šventę pratęsti sostinės hostelyje-kempinge „Downtown Forest“.
Protestuotojai tuo tarpu taip pat apleido link Katedros vedusius laiptus ir įsikūrė netoliese šalia augančių medžių.
Apie 15:30 Katedros aikštėje eisenos dalyvių buvo likę labai nedaug.
Laukia progreso, „kurio nėra“
Renginį organizuoja asociacija „Trans Autonomija“ ir pilietinės visuomenės iniciatyva „Demonstruokimės“.
Prieš renginį naujienų agenūros BNS kalbinti dalyviai kalbėjo apie LGBTQ+ atstovų padėtį Lietuvoje.
„Džiugu dėl Estijos ir šiek tiek pavydu. Kartais norisi kažkokių mažų pergalių, bet jų nėra ir atrodo, kad LGBTIQ bendruomenė skatinama susitaikyti, eiti į kompromisus, o kai kurie galiausiai lieka su niekuo“, – BNS sakė vienas eitynių organizatorių, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas Ajus Jurgaitis.
„Tiesiog laukiame progreso, kurio nėra“, – pridūrė jis.
A.Jurgaitis teigė besitikintis, kad bent Civilinės sąjungos įstatymas greitai bus priimtas, tačiau nesiėmė prognozuoti, kiek tai realu.
„Mūsų reikalas yra sakyti tai, ko mums reikia, reikalauti lygių teisių. Lygios teisės nėra kažkokių didelių diskusijų objektas, tai yra tai, ko kiekvienas žmogus nusipelno“, – kalbėjo aktyvistas.
Į eitynes susirinkę žmonės apgailestavo dėl lėto Lietuvos progreso užtikrinant seksualinių mažumų teises.
Neformaliojo švietimo srityje dirbantis 26-ių Rokas Keršys sakė labai besidžiaugiantis dėl Estijos sprendimo įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.
Anot jo, toks sprendimas įrodo, jog LGBTIQ teisių užtikrinimas yra politinės valios, o ne kultūrinių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų šalių klausimas.
Pasak eitynių dalyvio, būtent politinės valios Lietuvoje trūksta priimti Civilinės sąjungos įstatymui.
„Būtų valios, rytoj tą būtų galima padaryti. (...) Kiek reikės laiko tą valią užsiauginti, vienas Dievas težino“, – BNS sakė R.Keršys.
24-ių mokytoja Simona Auštanavičiūtė kalbėjo esanti liūdinti, jog „trypčiojame toje pačioje vietoje 30 metų“. Ji teigė besitikinti, jog eitynės padės atkreipti dar didesnį visuomenės dėmesį į bendruomenės problemas.
„Manau, yra svarbu eiti ir sakyti žmonėms, kad mes esame, esame gyvi ir neturime žmogaus teisių“, – BNS teigė lesbietė.
Dalyviai buvo raginami būti tolerantiškais ir neatsakyti į provokacijas
Organizatoriai feisbuke prieš renginį paskelbė ir eitynių taisykles:
„Jokios diskriminacijos ir neapykantos kalbos – jokios transfobijos, homofobijos, rasizmo, ksenofobijos, seksizmo, eiblizmo ir t.t.
Gerbkite erdvę ir eitynių dalyvius/-es, nesivelkite į konfliktus su kontraprotestuotojais.
Laukiame visų, tačiau dėmesys skiriamas LGBTQ+ bendruomenei – dideli baneriai ir vėliavos su partijų ar verslų reklamomis nepageidaujami.
Turėkite geriamo vandens, apdangalą nuo saulės ar lietaus. Jei galite, į eitynes ir iš jų vykite grupelėmis“, – rašyta feisbuko įraše.
Eitynės vyksta nuo 2010 m.
LGBT+ bendruomenės eitynės Lietuvoje su pertraukomis vyksta jau keturioliktus metus.
Pirmosios tokios eitinės organizuotos 2010 m. gegužės 9 d. Renginys buvo aršiai sutiktas protestuotojų. Skirtingai nei šio šeštadienio renginys, eitynės vyko kitoje Neries kranto pusėje, Upės gatve.
2013 m. eitynės organizuotos Vilniaus centre, Gedimino prospekte, eisena judėjo nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Dėl eitinių vietos LGBT+ bendruomenė teisėsi su vietos savivaldybe, kuri norėjo eitynes vėl leisti organizuoti tik Upės gatve.
2016 m. į teismus kreiptis nereikėjo – dalyviams buvo suteiktas leidimas žingsniuoti Gedimino prospektu. Skelbiama, kad į „Baltic Pride 2016“ eitynes susirinko apie 3 tūkst. dalyvių.
„Baltic Pride“ renginiai kas trejus metus vyksta vis kitoje Baltijos šalių sostinėje. Paskutinis „Baltic Pride“ renginys Vilniuje įvyko pernai, šių metų eitynės vadinasi „Vilnius Pride“.
2021 m. rugsėjo 4 dieną Laisvės alėjoje Kaune surengtosios pirmosios miesto istorijoje LGBT ir juos palaikančiųjų eitynės „Kaunas Pride“.
