Jame dalyvavo 4 tūkst 328 žmonės – tai keliais šimtais daugiau nei pernai.
„Tikimės, kad jubiliejiniame, 25-ajame bėgime, kuris vyks kitais metais, dalyvaus dar daugiau žmonių“, – BNS sakė vienas iš renginio organizatorių Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Devynių kilometrų ilgio bėgimo trasa prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidriekė Vilniaus gatvėmis iki Televizijos bokšto.
Prieš bėgimą visų šalies regionų, karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
Vilniaus gatvėmis bėgo ne tik Lietuvos gyventojai, bet svečiai iš JAV, Latvijos, Estijos, Švedijos, Gruzijos bei Ispanijos.
„Pavargau, bet svarbu, kad įveikiau“, – žurnalistams sakė 7 metų Lukas iš Vilniaus ir žadėjo bėgime dalyvauti kitąmet. Jį lydėjęs senelis iš Utenos, Šaulių sąjungos narys Valdas Juodka bėgime dalyvauja nuo 2005 metų.
Bėgime dalyvavę vilniečiai 67 metų Juozas Kieras bėgo 21 kartą, o jo žmona Irena Kierienė – trečią kartą.
Kai būni čia, lieka jėgų eiti toliau
„Kai būni čia, lieka jėgų eiti toliau“, – BNS sakė 75 metų vilnietė.
Trenerio paskatinta 15-metė Biržų gyventoja Meda pirmą kartą dalyvavo bėgime ir žadėjo į jį atvykti kitąmet.
20-ąjį kartą bėgęs ukmergiškis 67 metų Gintautas Stačkūnas BNS sakė, kad bėgime dalyvauja norėdamas pagerbti žuvusius už laisvę. Į renginį jis atsivežė 25 Antano Smetonos gimnazijos gimnazistus.
„Dėkoju jums visiems, kad už tai, kad esate čia vieningi. Noriu pasveikinti, kurie įveikė šį atstumą su gera nuotaika. Dėkoju organizatoriams, kad ši šventė įgauna vis didesnę reikšmę mūsų valstybėje“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas.
Atminimo suvenyras buvo įteikti gausiai komandai – juo apdovanotos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos, bėgime dalyvavo 961 šių pajėgų karys. Gausiausios mokyklos komandos prizą pelnė Atžalyno vidurinė mokykla – bėgime dalyvavo 56 šios mokyklos moksleiviai.
Nuo 1992 metų organizuojamas bėgimas nuolat sutraukia gausų dalyvių būrį. Pernai vykęs bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo ankstesniųjų išsiskyrė dalyvių skaičiumi. Pagarbą atiduoti žuvusiems už Lietuvos laisvę prie starto linijos stojo 4,2 tūkst. bėgikų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos bei JAV. Tarp jų – apie 1 tūkst. Lietuvos karių. Didžiausiu dalyvių skaičiumi išsiskyrė Lietuvos šaulių sąjunga – jai atstovavo 1,1 tūkst. šaulių.
Visiems bėgimo dalyviams, sėkmingai įveikusiems 9 kilometrų nuotolį, įteikti atminimo medaliai.
Šeštadienį Belgijoje gyvenantys lietuviai ir Lietuvą mylintys bičiuliai iš įvairių ES valstybių dalyvavo antrą kartą Briuselyje Lietuvos nuolatinės atstovybės ES, Lietuvos ambasados Belgijoje ir Belgijos lietuvių bendruomenės organizuotame bėgime. Jame dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Belgijoje Gediminas Varvuolis bei Lietuvos diplomatai.
Lietuvos ambasada Airijoje kartu su Airijos lietuvių bėgikų klubu sekmadienį rengia Laisvės gynėjų dienai paminėti skirtą bėgimą. Trasa simboliškai drieksis pro Airijos nacionalinę televiziją ir Vyriausybės rūmus. Bėgimo startas ir finišas – Lietuvos ambasada Airijoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.