Žinia apie surastus palaikus ir nuotrauka antradienį su 15min pasidalino portalo skaitytojas.
Jis pranešė, kad galėjo būti atkasti žydų palaikai ir pasidalino nuotrauka iš kasinėjimų vietos.
Šiuo metu šioje vietoje ketinama statyti administracinį pastatą, todėl sklype atliekami archeologiniai tyrimai.
15min aiškinosi, ką atrado archeologai.
Gali būti maro aukos
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė patvirtino, kad vykdant archeologinius kasinėjimus Aguonų gatvėje rasta 18 kapų.
„Rasta 18 kapų, jie yra dviem sluoksniais. Pagal archeologo duomenis, tai galėtų būti XV-XVI a. kapai, tačiau niekaip nėra patvirtinta, kad tai galėtų būti žydų kapai“, – 15min sakė paveldosaugininkė.
Jos teigimu, viena iš prielaidų, kad rasti palaikai – siautusio maro aukos.
„Aguonų gatvėje anksčiau buvo tyrinėjama teritorija ir buvo daryta prielaida, kad tai galėtų būti maro kapai (...) Archeologas daro prielaidą, kad čia buvo maro aukų kapai, bet dar pilnos informacijos nėra“, – pasakojo G.Mockevičė.
Pasak jos, tai, kad kapai yra dviem sluoksniais, reiškia, jog greičiausiai kapai yra skirtingų laikotarpių.
Rastus palaikus archeologai siųs antropologiniams tyrimams, kurių metu ir paaiškės, kurio amžiaus jie yra.
Šalimais – šimtametės kapinės
Visai šalia Aguonų 8-ojo namo prieš beveik 20 metų, 2006 metais, buvo atrastas XV-XVI amžiaus senkapis.
Palaidojimus atrado archeologai Robertas Žukovskis ir Ramunė Butrimaitė.
Jų duomenimis, surasti 109 kapai, kuriuose – 150 skeletų ar jų fragmentų.
Kai kuriuose kapuose rasta nuo kelių iki keliolikos mirusiųjų, o tai, anot archeologų, leidžia daryti prielaidą, kad čia galėjo būti palaidotos maro ar kitokių ligų, epidemijų aukos.
Aguonų gatvė nebuvo užstatyta iki maždaug XIX amžiaus pabaigos. Iki to laiko ši vieta buvo laikoma užmiesčiu arba miesto pakraščiu.
Maras – jokia naujiena
Pirmą kartą maras Lietuvą pasiekė kartu su kryžiuočiais dar XIV amžiaus pradžioje, taip pat jis siautė ir to paties amžiaus viduryje.
XVI amžiuje marą atnešė totoriai, tuo metu Vilniuje nuo bado ir maro mirė apie 25 tūkst. žmonių.
XVII amžiuje siautusi maro epidemija vien Vilniuje nusinešė apie 34 tūkst. žmonių gyvybes.
Teigiama, kad maro aukų kartais net nebūdavo spėjama laidoti, todėl į vieną kapą buvo guldoma dešimtys lavonų.