„Aš išlydėjau su džiaugsmo mintimi, vien dėl to, kad mes jį radom ir jis dabar turės savo vietą, ir mes žinosime, kur ateit, uždegt žvakutę, pasimelst. Tai nuostabu, tai šventė“, – po ceremonijos žurnalistams sakė A. Kraujelio-Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė.
Viena iš šešerių partizano seserų pasakojo paskutinį kartą jį mačiusi 1960 metais, kuomet grįžo iš pirmosios tremties.
„Jis šimtu procentų tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Mane stebino tuo metu, nes mokykloje mus auklėjo visai kitaip. Bet jis tikėjo, kad Lietuva bus laisva“, – kalbėjo J.Šyvokienė.
A.Kraujelis-Siaubūnas palaidotas sostinės Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys laidotuvių ceremonijoje sakė, kad A.Kraujelio kovotojo kelias yra begalinės tvirtos valios, taurios sielos, besąlygiškos tėvynės meilės pavyzdys.
„Kad ir kaip budeliai stengėsi ištrinti partizano A.Kraujelio gyvenimą iš tautos atminties, pažeminti jį ir paniekinti, jiems tai nepavyko. Tikėjimas ir meilė yra stipresni baimę ir neapykantą, ant kurių pamatų buvo statomas okupacinis sovietų režimas“, – kalbėjo V.Rupšys.
Ceremonijoje dalyvavęs pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis prie partizano kapo sakė, kad „šią vietą žino ir žinos kario savanorio artimieji, visi Lietuvos kariai, visa gimtinė“.
A.Kraujelio-Siaubūno atminimą salvėmis pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, patriotinę dainą pritardamas gitara atliko partizano sūnus Antanas Snukiškis.
A.Kraujelis-Siaubūnas į mišką kovoti prieš sovietų okupantus išėjo 1948 metais, partizanavo Aukštaitijoje.
1965 metų kovo 17 dieną KGB pareigūnams apsupus sodybą, kurioje slapstėsi A.Kraujelis-Siaubūnas, susišaudymo metu sužeistas partizanas nusišovė.
Šio partizano palaikų ieškota kelis dešimtmečius. Jie rasti sostinės Našlaičių kapinėse, kur taip pat anksčiau praėjusiais metais aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.
A.Kraujelio-Siaubūno palaikai galutinai identifikuoti šių metų birželį, atlikus genetinius tyrimus.
1997 metais A.Kraujeliui po mirties pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, dabar šis apdovanojimas vadinamas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Partizanas po mirties taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.