Sostinės Katedros aikštėje pavakarę sumirgėjo pirmosios trispalvės. Lygiai pusė šešių vakaro į žaibišką flashmob „Baltijos kelias“ akciją būrėsi jaunuoliai, daugiausia sužinoję apie renginį per socialinį tinklą „Facebook“. Akcijos esmė buvo netikėtai susirinkti prie vadinamosios Stebuklo plytelės, susikabinti rankomis į simbolinį Baltijos kelią ir sudainuoti „Bunda jau Baltija“. Nors dauguma renginių dalyvių nemokėjo latviško ir estiško posmelių, visi kartu traukė lietuviškąją partiją. Akcijos organizatoriai džiaugėsi, kad pamatę, jog žmonės kimbasi už rankų, prie jų prisidėjo ir tiesiog pro šalį einančių žmonių. Žinoma, dalyvių būtų buvę daugiau, jei kojos nebūtų pakišęs itin lietuviškas oras.
Nebijodami darganos į aikštę įžygiavo Lietuvos skautai ir jaunieji šauliai, nešini didžiulėmis šalių vėliavomis.
Nusiteikę patriotiškai
Į Katedros aikštę su žmona ir dukra atėjęs vilnietis Kęstutis Montrimas tvirtino jautęs pareigą tokią sukaktį paminėti su kitais patriotiškai nusiteikusiais tautiečiais. „Galėjome likti namuose ir žiūrėti koncertą per televizorių, bet tai ne tas pats, dabar tegul kiti pažiūri, kaip nebijodami lietaus kibsimės už rankų“, – šypsojosi 36-erių vyras. Nei jis, nei žmona prieš 20 metų neturėjo galimybės dalyvauti Baltijos kelio akcijoje. „Dabar atiduosime duoklę“, – sakė jis.
15min.lt kalbinamos jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusios moksleivės Raminta ir Monika tvirtino su būreliu draugų taip pat trauksiančios „Bunda jau Baltija“. „Visų žodžių nemokame, tik priedainį, bet turėtų būti smagu. Jausimės nuveikusios gerą darbą“, – kalbėjo iki koncerto jau spėjusio permirkti 16 ir 17 metų merginos.
Į aikštę pasidžiaugti kova už laisvę bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos draugyste skubėjo ne tik jaunimas, bet ir šeimos, ir senjorai. Iš atokiau renginį stebintis 63-ejų Anzelmas Stasiulis teigė nemėgstantis masinių susibūrimų, bet sunkiu šaliai metu jaučiantis pareigą parodyti solidarumą. „Kažin, gal dabar mums pats metas vėl parodyti vienybę. Daug vaikų net nesupranta, kaip tuomet daug reiškė tas susikibimas rankomis“, – svarstė vyras, prieš 20 metų su būriu kitų rankas į šimtų kilometrų grandinę sunėręs prie Panevėžio.
Perspėjimas neprimesti vergovės
Apie pusę septynių vakaro Katedros aikštėje prasidėjo minėjimo koncertas. Linguodama pagal Jeronimo Miliaus, Česlovo Gabalio ir kitų atliekamas dainas susirinkusi publika labiausiai laukia kulminacijos – 19 val., kai suskambės daina „Ärgake Baltimmaad, Atmostas Baltija, Bunda jau Baltija“ ir, viliamasi, visi esantys aikštėje susikibs už rankų.
Prieš šią dainą į sceną išėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Baltijos kelias nesibaigia, jis tęsiasi iki šiol. Prezidentė sakė, kad tai visos Europos, viso pasaulio laisvų žmonių kelias. Tai tarsi perspėjimas neprimesti vergovės laisvoms tautoms.
Papildyta 20.13 val. Kad ir kaip būtų liūdna, dėl užklupusio lietaus ar patriotiškų jausmų stokos Katedros aikštė nebuvo sausakimša. Tiesa, atėjusieji atsinešė didelių trispalvių ar mažų vėliavėlių ir jomis nepaliovė mojuoti visą renginį.
Ilgai lauktas kūrinys „Ärgake Baltimmaad, Atmostas Baltija, Bunda jau Baltija“, kurį dainavo tenoras Vaidas Vyšniauskas, Vaida Genytė ir Jeronimas Milius, buvo sutiktas santūriai. Aikštė nesuskambėjo dainos žodžiais – „Bunda jau Baltija“ traukė tik pavieniai žiūrovai ar nedidelės jų grupelės. Aktyviausiai kūriniu džiaugėsi prie pat scenos esantys skautai ir jaunieji šauliai.
Po kūrinio į sceną išėjęs profesorius Vytautas Landsbergis priminė Baltijos kelio svarbą ir ragino lietuvius jo nepamiršti – nežinia, kada vėl gali tekti kartu stovėti už laisvę. Pakiliai savo kalbą pradėjęs V.Landsbergis nevengė ir papolitikuoti: priminė rusų invaziją ir skatino neįsileisti į Baltiją „Gazpromo“ vamzdžių, kurie tiesiami gali pakelti nuo jūros dugno radioaktyviąsias atliekas. Kalbos pabaigoje V.Landsbergis nustebino visus, uždainuodamas savo „Bunda jau Baltija“ versiją – „Gyvenki Baltija“. Ne vienam stovinčiam Katedros aikštėje šypseną sukėlė tai, kad skambant profesoriaus žodžiams dangų išmargino vaivorykštės juosta.
Po V.Landsbergio kalbos į sceną lipo grupė „Rebelheart“ ir dainos žodžiais pakvietė visus grįžti į Lietuvą. Susirinkusieji nevengė kartu dainuoti ir net kiek pašokti. Dar labiau vilniečiai ir miesto svečiai įsismagino, kai Rosita Čivilytė su Jeronimu Miliumi užtraukė kūrinį „Pabudome ir kelkimės“. Ypač daug plojimų pasigirdo, kai renginio vėdėjas Marijus Žiedas paskelbė, kad skambės Andriaus Mamontovo kūrinys „Laužo šviesa“. Tiesa, jį atliko Vaidotas Baumila ir Augustė Vedrickaitė, mat pats A.Mamontovas šiandien švenčia gimtadienį ir yra Islandijoje. Po šio kūrinio lietus nurimo ir į Katedros aikštę ėmė rinktis daugiau žmonių.
Skambant Česlovo Gabalio, R.Čivilytės, „biplanų“ ir kitų atlikėjų dainoms buvo justi pakili susirinkusiųjų nuotaika, o kartais garsiai nuskambėdavo skanduotė „Lietuva, Lietuva“. Nors į Baltijos kelio minėjimo šventę Katedros aikštėje susirinko ne itin daug žmonių, buvo matyti, kad daugumai atėjusiųjų rūpi jų šalis, o vieno kito brandesnio amžiaus žmogaus akyse kartais net sužibėdavo ašaros.
Papildyta 20.30 val. Iškilmingas koncertas baigėsi, kai į Vilnių grįžo lėktuvas, dalyvavęs skrydyje Baltijos keliu – nuo Lietuvos iki Estijos ir atgal. Lakūnai ant susirinkusiųjų pabėrė rožių.
