Pasak NVSC direktoriaus pavaduotojo Raimondo Vaidgino, tai aktuali problema visose savivaldybėse, todėl nuo šiol pradedamos konsultacijomis su bendruomenėmis ir verslo atstovais, kad situaciją būtų galima pakeisti.
„Siekiame iškelti aktualias problemas – išgirsti visas bendruomenes ir ieškoti įvairių būdų, kurie turėtų gerinti situaciją. Manome, kad situaciją galime pagerinti būtent konsultacijų būdu“, – žurnalistams Vilniuje sakė R.Vaidginas.
Visuomenės sveikatos centras teigia, kad savivaldybės inicijuojami veiksmai mažinant triukšmo lygį gatvėse neduoda rezultatų, todėl specialistai ėmėsi tyrimo.
Daugiausia triukšmo sukelia automobiliai
Sostinės Vilniaus ir Islandijos gatvėse pernai lapkritį šeštadienio naktimis, kai barai ir kitos pasilinksminimo vietos dirba iki paryčių, triukšmo lygis 16 decibelų viršydavo normą. Leistina triukšmo norma nakties metu yra 55 decibelai.
Tuo metu pirmadienio naktimis, kai pasilinksminimo vietos jau uždarytos, triukšmo lygis jau būdavo gerokai žemesnis ir leistinų normų neviršydavo. Anot NVSC atstovės Astos Razmienės, net ir toks triukšmas sukelia sveikatos problemų žmonėms.
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad minias lankytojų pritraukiančios pasilinksminimo vietos gerokai padidina ir senamiesčio transporto srautus, kurie ir sukelia daugiausia triukšmo. Daugiausia automobilių, įvažiuojančių į senamiestį naktimis – taksi automobiliai.
„Šitas triukšmas turi būti efektyviai mažinamas. Jeigu čia būtų autostrada, tai statytume triukšmo ekraną, o kas daroma dabar? Nieko (...) Akivaizdu, kad šita situacija nenormali, reikia mažinti triukšmą. Mes nesakome, kad reikia uždaryti barus ir kavines, mes sakome galvoti, ką reikia padaryti“, – sakė A.Razmienė.
NVSC svarsto, galbūt naktimis iš viso uždrausti įvažiuoti automobiliams į senamiestį, taip pat siūlo pagalvoti apie ekologišką ir tylesnį transportą bei kitas priemones.
„Vilniaus senamiestis pats triukšmingiausias Lietuvoje ir tą triukšmą, kuris kyla dėl kavinių ir restoranų veiklos, reikia valdyti. Laukiame pasiūlymų, kaip tą triukšmą valdyti, kad nereiktų imtis kraštutinių priemonių, tokių kaip barų uždarymai“, – teigė A.Razmienė.
Triukšmas – opiausia bendruomenių bėda
Senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė Asta Baškauskaitė teigia, kad diskusijose dėl triukšmo su savivaldybe dalyvauja tik verslo atstovai, o bendruomenės nekviečiamos. Tačiau diskusijose, kurias inicijuoja NVSC, reikia nubrėžti ribas, kad nebūtų tuščiai kalbama.
„Mes buvom palikti už borto (...) Kad pradėtume diskusiją, reikia pasižiūrėt, kokie įstatymai yra Lietuvoje, kad diskusija nebūtų iš tuščio į kiaurą (...) Jau yra rėmai, kurių niekas nesilaiko. Gyventojai jau bandė eiti į savivaldybę dėl Savičiaus gatvės, bet gyventojai ignoruojami“, – teigė A.Baškauskaitė.
Anot Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidento Raimondo Prankos, barai ir kavinės laikosi taisyklių dėl triukšmo ir investuoja į tai papildomus pinigus.
„Kiekvienas baras laikosi taisyklių dėl iš vidaus sklindančio triukšmo. Ir mes tos tvarkos laikomės, kiek tik galim. Antras dalykas – tas gatvės triukšmas. Investuojam pinigus į apsaugą, bet ne visi barai gali sau tą leisti (...) Mes laikomės įstatymų ir nustatytų tvarkų, jeigu pažeidžiam, tai gaunam baudas“, – sakė R.Pranka.
Anot jo, daugiausia triukšmo sukuriantis automobilių eismas – ne barų ir kavinių problema. Barų ir kavinių atstovas teigia, kad triukšmo problema yra bendra, todėl ją reikia spręsti.
Savivaldybė: būtina suderinti skirtingų grupių interesus
Vilniaus savivaldybė teigia atlikusi naktinės ekonomikos studiją, kuri parodė, jog sugeneruojama 659 mln. apyvartos kasmet, išaugo baruose ir kavinėse dirbančių žmonių skaičius.
„Galima sakyti, kad daliai vilniečių aktyvus senamiesčio gyvenimas tai – pragyvenimo šaltinis ir naujos darbo vietos. Todėl vienareikšmiškai šios situacijos savivaldybė vertinti nenorėtų. Yra įrankiai, kurie skirti tramdyti piktybinius Triukšmo prevencijos įstatymo pažeidėjus: tai yra piniginės baudos iki 600 eurų. Savivaldybės valioje taip pat galimybė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, iš ko pagrinde išsilaiko barai ir naktiniai klubai, laiką“, – teigiama BNS perduotame savivaldybės komentare.
Jame rašoma, kad savivaldybė stengiasi suderinti skirtingų grupių interesus, rasti kompromisą, jog nereiktų tiesiog drausti ir bausti.
„Miestas yra gyvas organizmas, kuriame būtina suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus. Todėl savivaldybė nuolat palaiko dialogą su visomis gyventojų grupėmis“, – tvirtina sostinės savivaldybė.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus departamentas pernai gavo 138 skundus dėl triukšmo. Iš senamiesčio sulaukta 22 skundų. Labiausiai triukšmu nepatenkinti Vilniaus, Labdarių, Liejyklos, Islandijos ir Savičiaus gatvių gyventojai.
