Šį procesą inicijuoja Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.
„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus saugomais“, – BNS sakė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Anot jo, valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.
A.Degučio teigimu, Užupio žydų kapinių statuto keitimas nesusijęs su kaimynystėje įsikūrusių Laidojimo namų šeimininkų pageidavimu statyti krematoriumą. Vilniaus savivaldybė krematoriumi statyoms nepritaria.
„Tiesiogiai nesusiję su krematoriumu. Laidojimo namai yra už kapinių teritorijos, kitame sklype“, – tvirtino KPD direktorės pavaduotojas.
2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės.
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės Užupyje, Olandų gatvėje, veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia palaidota apie 70 tūkst. žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu 1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė paminklą.