Julija – tikra šilinių dzūkų palikuonė. Krokšlio kaimas iš vienos pusės supamas girių, o iš kitos – Čepkelių raisto. Jo, kaip ir kitų šilinių dzūkų kaimų, gyventojai buvo kiek išskirtiniai – per amžius turėjo papildomą uždarbį – grybus ir uogas.
Dėl šio uždarbio šiliniai dzūkai galėjo leisti sau nusipirkti gražesnę aprangą, laikrodukus ir kitus dalykus, kurių negalėdavo įpirkti tik gruntuose – laukuose gyvenantys jų kaimynai.
Grybauti ir uogauti Julija, kaip ir kiti Krokšlio gyventojai, pradėjo vos sulaukusi keleto metų. O jau netrukus už surinktas spanguoles ji gavo ir pirmą savo uždarbį – medvilninę suknelę.
Julija 15min papasakojo, kaip seniau kaimo gyventojai ištisus mėnesius Čepkelių raiste rinkdavo spanguoles. Jos pasakojimą pateikiame dzūkiška tarme.
Dzūkų žodynėlis
- Spalgena – spanguolė
- Lepeška – voveraitė
- Kašalė– pintas krepšys
- Grandas – pelkės pakraštys, sausuma
- Rinkimas – medžiaginė prijuostė – maišas parištas po pilvu, skirtas uogoms rinkti
- Rozas – kartas
- Klapatas – vargas
- Nužerdzinėja – pražarsto
Visus metus uogaudavom cik žiemų neidavom
Seniau spalgienauc anksci pradėdavom. Niekas nelaukė pirmo rugsėjo. Po Žolinei ir visi stengdavos, kad kol vaikai ais mokyklon, kad dar dvi savaites pauogaut. Visus metus uogaudavom cik žiemų neidavom.
Ir tiap uogaudavom nuog pusės rugpjūčio iki kol būlbės kasc – spalio. Tai porą mėnasių. Ir tiap kožnų dzien, cik sekmadieniais neidavom, ba šventa dziena.
Buvo ir per Grabnyčias antro vasario ajom jau. Pavasarį ant kupstų labai gretai nušyla. Aplink juos visus sniegas ir ladas dar, o kupstai jau gryni ir renki. Labai būna gražios iš po žiemos, iš po sniego. Tai buvo labai gerai vaikščioc. Kol inšalį, kol grindzis laiko po raistų.
Spalgenos būdavo tokios pylnos.
