Ši liga dar vadinama tyliuoju žudiku, nes žmonių, nešiojančių hepatitą B ir C, daugėja, o jie patys apie tai nežino. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir gyventi nieko nejausdamas net 20–30 metų, kol pasireiškia kitos kepenų ligos. Nesiimant gydymo, hepatitas gali sukelti kepenų cirozę, kepenų vėžį ir mirtį. Remiantis Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 2008 metais užfiksuota 20 naujų susirgimų hepatitu A, hepatitu B – 90, hepatitu C – 43 atvejai. 2009 metų sausio–liepos mėnesiais hepatitu A susirgo 10 žmonių, hepatitu B – 32, o hepatitu C – 28 asmenys. Nustatytas ir vienas hepatito D atvejis. Kauno apskrityje pernai naujų sergamumo hepatitu A atvejų buvo 2, hepatitu B – 16, hepatitu C – 7 atvejai. Tačiau, anot medikų, realus susirgusiųjų skaičius gali būti daug didesnis, nes kai kurie žmonės nežino, kad jau yra užsikrėtę. Todėl spalio 1-ąją, kada minima Tarptautinė hepatito diena, medikai ragina lietuvius pasidomėti šios klastingos ligos simptomais.
Užsikrečiama egzotiškose šalyse
Hepatitas diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimą. Žmonės, manantys, jog gali sirgti kuriuo nors hepatitu, turėtų profilaktiškai pasitikrinti.
Hepatito A infekcijos šaltinis yra sergantis infekcija žmogus. Virusai, išsiskyrę su išmatomis ar pro burną, užkrečia aplinką ir plinta per užterštą maistą, geriamąjį vandenį, nešvarias rankas. Didelio infekcijos paplitimo šalyse (Egipte, Tunise, Maroke, Pietų Amerikos šalyse, Indijoje, Tailande) riziką užsikrėsti didina geriamas iš čiaupo vanduo, nepasterizuotas pienas, valgomi moliuskai, mišrainės, nelupti vaisiai, termiškai neapdorotos ir neluptos daržovės, ledo gabalėliai kokteiliuose ir pan.
Užsikrėsti galima ir homoseksualinio sąlyčio metu ar vartojant intraveninius narkotikus. Šia infekcija dažnai užsikrečia vaikai, nes jie dar nėra įgudę laikytis švaros, todėl užkratas nuo įvairių aplinkos daiktų per nešvarias rankas patenka į burną. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Normalus sveikimo laikotarpis trunka apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka ir iki 6 mėn. Imunitetas įgyjamas persirgus ar pasiskiepijus. Siekiant išvengti užsikrėtimo šia infekcija labai svarbu laikytis asmens higienos: pasinaudojus tualetu, prieš valgio gaminimą, prieš valgant plauti rankas su muilu, naudoti tinkamai termiškai paruoštą maistą; prieš valgant, vaisius ar termiškai neapdorotas daržoves nuplauti švariu tekančiu vandeniu ir nulupti; vartoti švarų geriamąjį vandenį.
Lietuvoje labiausiai paplitęs hepatitas B
Hepatito B virusas perduodamas kontaktuojant su sergančio žmogaus krauju ir kitais organizmo skysčiais lytiniu, transplacentiniu būdu, vartojant intraveninius narkotikus, buityje (įsidūrus, įsipjovus). Lietuva priklauso hepatito B vidutinio paplitimo sričiai. Simptominis hepatitas (gali būti ir besimptomis) pasireiškia silpnumo jausmu, blogu apetitu, pykinimu, dešiniosios pašonės skausmu, maudžiančiu ir laužančiu sąnarių skausmu. Liga paprastai trunka 1–2 mėn. 1 proc. pacientų liga pasibaigia mirtimi. Progresuodamas hepatitas sukelia kepenų cirozę ir net kepenų vėžį ar nepakankamumą. Medikai neslepia, kad hepatitas B yra labai sunkiai gydomas, tačiau laiku pradėjus gydymo procedūras dauguma sergančiųjų pasveiksta. Tiesa, 5–10 proc. užsikrėtusiųjų šis virusas išlieka visą gyvenimą. Persirgus hepatitu B žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą.
Norint išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama pasiskiepyti, ypač žmonėms, dažnai turintiems kontaktą su kitų žmonių organizmo skysčiais (medikams, hemodializės pacientams ir kt.). Be to, reikia vengti kontakto su krauju, nesinaudoti kitų asmenų dantų šepetėliais, skutimosi reikmenimis. Narkomanai turi naudoti tik sterilius švirkštus ir adatas.
Hepatitas C – per kraują
Hepatitu C užsikrečiama per sergančio žmogaus kraują (vartojant intraveninius narkotikus, perpilant kraują). Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu būdu. 60–80 proc. atvejų ligoniai, sergantys virusiniu hepatitu C, bloga sveikata visai nesiskundžia. Kitiems gali pasireikšti įvairūs ligos požymiai: nuovargis, apetito stoka, pykinimas, karščiavimas, lengvi pilvo skausmai, odos ir akių obuolių pageltimas, šlapimo patamsėjimas. Susirgus ūminiu hepatitu C, tik 10–15 proc. ligonių pasveiksta, likusiems (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėn.) vystosi lėtinis hepatitas C, iš jų – 50 proc. liga progresuoja į kepenų cirozę, kitiems komplikuojasi kepenų vėžiu. Hepatito C virusas žmogų žudo iš lėto. Todėl ypač svarbu anksti nustatyti užsikrėtimą lėtinio virusinio hepatitu C ir nedelsiant pradėti gydymą, nes tik tokie ligoniai turi daugiau galimybių pilnai pasveikti ir išvengti sunkių kepenų komplikacijų. Vakcinos nuo šio hepatito nėra, tad pagrindinės profilaktinės priemonės yra vengimas naudotis svetimais asmeninės higienos įrankiais (skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir pan.), rekomenduojama naudoti asmenines apsaugines priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, tyrimus, kai yra kontaktas su paciento krauju.
Hepatitu D užsikrečiama taip pat, kaip ir hepatitu B. Susergama, kai organizme jau yra hepatito B antigenų arba su hepatitu B. Vakcina nuo hepatito B apsaugo ir nuo hepatito C, tačiau neapsaugo žmonių, prieš tai sirgusių hepatitu B ir turinčių išlikusią infekciją.
