Idėją pastatyti šį paminklą dar prieš penkerius metus iškėlė klubas „Marinus“, vienijantis apie jūrą rašančius žurnalistus. Pasak klubo prezidento Vidmanto Matučio, idėja apjungti Klaipėdoje esančius pavienius, tačiau ne jūrininkų atminimui skirtus paminklus, gimė tiesiog pokalbių klube metu. „Nuo vandens pusės jis geriau matomas iš didelio laivo, nes iš apačios yra truputį tarsi pridengtas. Idėja buvo kitokia – paminklas turėjo būti labiau nutęstas į vandenį, bet žurnalistų klubas nėra turtingas, įgyvendinimas buvo kitų organizacijų, tad turime džiaugtis, kad jis atsirado“, – teigė V.Matutis.
Šia proga parengtas ir leidinys, kuriame minima, jog per maždaug šimtą metų jūroje nuskendo apie 40–50 laivų ir 400–500 jūrininkų. Anot V.Matučio, tarp žuvusių vardijami ir tie, kuriuos dirbant jūroje ištiko širdies smūgis ar dėl įtampos gyvenimą jie baigė savižudybe.
Albatrosas – jūrininkų palydovas
Idėja pastatyti paminklą, kuris įkūnytų „Albatrosą“, gimė ne šiaip sau. Albatrosas yra jūrinis paukštis. Nuo seno jūrininkai tikėjo, kad į albatrosą įsikūnija žuvusių jūrininkų sielos.
„Albatrosas – keistas paukštis, nė vienas tiek toli į vandenis neskrenda. Jūrininkai, būdami toli nuo kranto, kito paukščio nemato, tik albatrosą. Taip ir atrodo, kad aplink laivą skraido tarsi kolegų sielos. Kitas vertus, lietuviai gali sakyti, kad tai žuvėdra, nes ji panaši, bet žuvėdra nėra toks didelis jūrininkų palydovas, kaip albatrosas“, – pasakojo V.Matutis.
„Yra bent 1000 žmonių Klaipėdoje, kurie susiję su tokia tragedija. Tiems žmonėms šis paminklas yra vietoje kapo, jie neturi, ką aplankyti, nes jūrininkų palaikai neatrasti. Tebūnie tai atminimo vieta artimiesiems. Turime prisiminti, kad tai uostamiestis, iš kurio išplaukiama ir, deja, ne visada čia grįžtama“, – sakė E.Gentvilas.
Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, jūrininkai taip pat nuo pat sąjungos atkūrimo 1989 metais kėlė klausimą, jog mieste turėtų būti toks paminklas. „Nemažai yra žuvusių jūrininkų, kurių kūnai dar nėra pargabenti. Žmonės neturėdavo, kur susirinkti, pagerbti jūrininką. Pradžioje buvo sumanyta ir Jūrų muziejuje yra padarytas nedidelis monumentėlis, skirtas išplaukusiems ir negrįžusiems“, – kalbėjo P.Bekėža. Pasak jo, jūrinės tradicijos Klaipėdoje yra itin senos, jūrininkai čia atplaukdavo ir išplaukdavo jau prieš daugelį šimtų metų. Tad šis paminklas skirtas visiems iš Klaipėdos išplaukusiems ir į namus negrįžusiems jūreiviams.
Tarsi kapas
„Albatroso“ pastatymas užtruko kelerius metus. Tam buvo kilę įvairių nesklandumų. Pasak Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, jam pradėjus vadovauti uostui ir peržiūrėjus dokumentus, nebuvo numatyta, kas finansuos šio paminklo pastatymą. Pasitarus su susisiekimo ministru, nuspręsta, kad išlaidas padengs uosto direkcija. Darbai užtruko, kai, išrinkus rangovą, šis vėliau atsisakė vykdyti darbus. Teko skelbti naują konkursą. Skaičiuojama, kad visi darbai atsiėjo kiek per 1 mln. Lt.
Albatroso figūrą nemokamai išpjovė Vakarų laivų gamyklos bendrovė. Jos vadovas Arnoldas Šileika džiaugėsi galėjęs prisidėti prie šio miesto simbolio. Paminklo autoriai – skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektas Mindaugas Zabrauskas.
