Pirmąjį steigiamąjį suvažiavimą gan keistą pavadinimą pasirinkusi partija surengė dar sausį. Vasario 1-ąją partija dokumentus su steigėjų sąrašais atidavė Teisingumo ministerijai.
Juose buvo nurodyti 2385 steigėjai, tačiau patikrinus duomenis ministerijos specialistai nustatė tik 1888 teisingus įrašus. Likusieji buvo išbraukti, nes nesutapo vardai, pavardės, asmens kodai, be to, paaiškėjo, kad dalis steigėjų priklauso kitoms partijoms.
Tokį verdiktą Teisingumo ministerija paskelbė kovo 2 dieną, o jau kitą dieną NPD ir vėl rinkosi į steigiamąjį susirinkimą, kuriame jau dalyvavo 274 žmonės, atstovaujantys 2700 steigėjų.
Norint įregistruoti partiją reikia turėti ne mažiau kaip 2000 narių.
Tokį verdiktą Teisingumo ministerija paskelbė kovo 2 dieną, o jau kitą dieną NPD ir vėl rinkosi į steigiamąjį susirinkimą, kuriame jau dalyvavo 274 žmonės, atstovaujantys 2700 steigėjų.
Suvažiavimo dokumentuose rašoma, kad suvažiavimo vieta yra Panevėžys, tačiau kur konkrečiai jis vyko – neskelbiama.
Tą pačią dieną antrojo steigimo dokumentai buvo pateikti Teisingumo ministerijai. Ji sprendimo dar nepaskelbė, tačiau tai turės padaryti artimiausiomis dienomis.
Partija skuba būti įregistruota ne šiaip sau – jei Teisingumo ministerija to nepadarys iki balandžio 8 dienos, apie dalyvavimą Seimo rinkimuose naujai iškepti politikai galės pamiršti.
G.Umbrasienė: ir toliau telkiame žmones
Gema Umbrasienė 15min aiškino, kad tiek naujų bendražygių surasta ne per dieną, o per visą mėnesį.
Tačiau didelių klausimų kelia tokie pūtimosi tempai: gavusi neigiamą Teisingumo ministerijos atsakymą partija per parą iš kažkur gavo dar 315 narių. Ar tiek suburti per tokį trumpą laiką apskritai įmanoma?
Partijos prezidiumo pirmininkė Gema Umbrasienė 15min aiškino, kad tiek naujų bendražygių surasta ne per dieną, o per visą mėnesį.
Anot jos, po pirmojo suvažiavimo NPD ir toliau rinko žmones: „Ir toliau renkame prašymus įstoti į partiją – ir toliau telkiame žmones. Tas procesas niekada nebuvo sustojęs.“
„Kai jie buvo tikrinami, per tą laikotarpį buvo mirę keli žmonės, vienas buvo nepilnametis, apie 90 kažkodėl dar buvo kitų partijų sąrašuose, o visi kiti atmesti dėl klaidų. Vietoj e raidės ė, žmogus turi du vardus – kažkodėl parašė vieną. Mes neturėjome absoliučiai nei vieno fiktyvaus steigėjo“, – neatitikimus aiškino ji.
Toks tobulumo siekis primena suvaržymus dalyvauti politiniame gyvenime.
G.Umbrasienė teigė, kad jau per pirmąjį suvažiavimą partija turėjo 2700 narių, tačiau ne visi galėjo atvykti į suvažiavimą, antrojo steigiamojo suvažiavimo metu, anot jos, jau buvo 2930 narių, tačiau ir vėl ne visi galėjo atvykti, dalyvauti ir atstovauti kitiems.
Ji piktinosi, kad Teisingumo ministerija klaidomis laiko net tai, jei tarp vardo ir pavardės sistemoje yra per daug ar per mažai tarpelių.
„Toks tobulumo siekis primena suvaržymus dalyvauti politiniame gyvenime“, – sakė ji.
Be to, G.Umbrasienė atkreipė dėmesį, kad jeigu su klaida buvo parašyta pavardė žmogaus, kuris suvažiavime atstovavo kitus, iš sąrašo braukiami visi.
Į naują partiją – su mama
Šios partijos sąrašuose yra keletas matytų pavardžių. Politinės laimės su NPD nusprendė paieškoti su „valinskininkais“ 2008 metais į Seimą išrinktas, o dabar tik parlamentarės Aurelijos Stancikienės padėjėju Seime dirbantis dainininkas Ligitas Kernagis.
Į naują partiją jis eina ne vienas – su mama Pranciška Kernagiene. Steigiamajame partijos susirinkime L.Kernagis su motina atstovavo po 10 jonaviškių.
15min paklaustas, kaip vyko naujų partijos narių paieškos, L.Kernagis sakė, kad jam surasti žmones buvo labai paprasta: „Jie klausė, ar pats būsiu toje partijoje, atsakiau, kad greičiausiai taip, tai jie sako: mes už tave pasirašom. Beje, ir N.Puteikio pavardė, žinokite, yra daugeliu atveju kalbant su žmonėmis kaip kokybės ženklas.“
Beje, ir N.Puteikio pavardė, žinokite, yra daugeliu atveju kalbant su žmonėmis kaip kokybės ženklas.
Paprašytas patikslinti, ar „už jį pasirašantys“ žmonės suprato, kad jie taip tapo partijos nariais, L.Kernagis atsakė teigiamai. „Argi tai blogai?“, – stebėjosi jis.
„Buvo aktyvistai, kurie tuo užsiėmė. Jie patys vaikščiojo. Žmonės klausė: kuriama nauja partija, kas bus tos partijos smaigaly? Jie pavardijo pavardes, jeigu jiems tie žmonės tinka pagal tuos darbus, kuriuos yra kažkada nuveikę, tai jie ir pasirašo. Jei paklausti, kodėl ne už Butkevičių ar Kubilių, tai aš manau, kad šioje partijoje yra žmonės, kuriems sisteminiai dariniai nelabai tinka“, – paaiškino jis.
Dalies partijų egzistavimas – ant plauko
Neseniai Registrų centras nusprendė pradėti inicijuoti 11 partijų supaprastintą likvidavimą, kadangi jos daugiau kaip metus nepateikė informacijos apie savo narius.
Inicijuojamas likvidavimas Demokratinei darbo ir vienybės partijai, Lietuvos humanistų partijai, Lietuvos reformų partijai, Lietuvos socialdemokratų sąjungai, Lietuvos socialinio teisingumo sąjungai, Lietuvos žaliajai partijai, Lietuvos žmonių partijai, Respublikonų lygai, Smulkaus ir vidutinio verslo partijai, Tautos pažangos partijai ir Žemaitijos partijai.
Tarp jų yra tokių, kurių egzistavimas pakibęs ant plauko – jos nurodė turinčios vos virš 2000 narių.
Šios politinės partijos bus likviduotos po metų. Per šį laiką jos gali kreiptis į teismą ir užginčyti likvidavimą. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 38 politinės partijos – 2 iš jų likviduojamos.
Tarp jų yra tokių, kurių egzistavimas pakibęs ant plauko – jos nurodė turinčios vos virš 2000 narių. Tarp tokių galima paminėti Dariaus Kuolio partiją „Lietuvos sąrašas“, deklaruojančią 2021 narį, Tautininkų sąjungą, nurodančią, kad turi 2143 narius, Lino Balsio Lietuvos žaliųjų partiją su 2169 nariais arba Žemaičių partiją su 2027 nariais, partiją „Profesinių sąjungų centras“ su 2050 narių bei Lietuvos rusų sąjungą su 2044 nariais.
Daug klausimų kelia ir „Drąsos kelio“ ateitis.
Nors akivaizdu, kad po Neringos Venckienės pabėgimo į JAV daug sekėjų nuo Garliavoje užgimusios politinės jėgos nusisuko, tačiau Teisingumo ministerijai partijos nurodytais duomenimis, jos gretos tik gausėja. Pernai „Drąsos kelias“ teigė turinti 2208 narius, o šiemet – 2382 narius.
