Taip jie reagavo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimą, jog asmenvardžio paviešinimo reikalavimas vienoje interesų deklaracijoje buvo perteklinis.
ESTT teikė prejudicinį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjančiam vienos viešosios įstaigos vadovo skundą, kuriuo tuometinis vienos viešosios įstaigos vadovas prašo panaikinti 2020 metais pripažintą tarnybinės etikos pažeidimą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes nepateikė privačių interesų deklaracijos.
Tačiau ESTT paskelbė, kad kai kurios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei.
Savo sprendime ES teismas praėjusią savaitę nurodė, kad, jo nuomone, viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jam artimų ar kitų jam žinomų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenų viešas paskelbimas internete „viršija tai, kas griežtai būtina“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia artimiausiu metu atnaujinsiantis administracinės bylos nagrinėjimą.
Reguliavimas jau pakeistas
VTEK BNS pateiktoje nuomonėje dėl teismo sprendimo pažymėjo, kad pats reguliavimas, dėl kurio kilo teisminis ginčas, yra pasikeitęs, ir šiuo metu iš ES ar valstybės biudžeto finansavimą gavusių viešųjų įstaigų vadovų nebėra reikalaujama viešai deklaruoti interesus.
BNS pasiteiravus, ar po minėto išaiškinimo galėtų būti labiau ribojamas asmenvardžių skelbimas deklaracijose, VTEK teigė, jog, jos vertinimu, visuomenės dalyvavimas siekiant užtikrinti viešojo intereso pirmenybę priimant sprendimus, ypač politikų sprendimus, kuriems yra keliami aukštesni reikalavimai, „yra labai svarbus ir tikslingas“.
„Tuo tarpu, pastebėtina, kad atitinkamai pakeitus Įstatymo nuostatas, t.y. uždraudus viešinti deklaruojančių asmenų artimų asmenų asmenvardžius, šie duomenys būtų nebeskelbiami Komisijos interneto svetainėje, – pastebi komisija. – Todėl tikėtina, kad aplinkybes, kurioms atsiradus deklaruojantis asmuo galbūt pateko į interesų konflikto situaciją ar galbūt pažeidė kitas Įstatymo nuostatas, iš esmės galėtų identifikuoti tik institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo, Komisija arba, valstybės politikų atžvilgiu, atitinkamai, Seimo Etikos ir procedūrų komisija bei savivaldybių tarybų etikos komisijos, taigi, dėl to susilpnėtų visuomenės vykdoma viešojo intereso pirmenybės užtikrinimo kontrolė“.
„Komisijos nuomone, visgi valstybės politikų, kitų aukštas pareigas einančių asmenų, kurie priima svarbius sprendimus, privačių interesų deklaracijų duomenys turėtų išlikti vieši“, – teigia ji.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė BNS sakė, jog ESTT sprendimą vertina kaip priminimą, kuo interesų deklaravimas yra svarbus valdant su korupcija susijusias rizikas, bei kad būtina nuolat siekti susitarti, kur yra balansas tarp viešojo intereso ir privatumo.
„Aišku, jog tam tikrų duomenų apie asmenis viešinimas yra būtinas siekiant užtikrinti visuomenės interesą turėti skaidrią, korupcijai prielaidų nepaliekančią aplinką. Svarbu, kad šis teismo išaiškinimas būtų tiksliai interpretuojamas, nedaromos pernelyg toli siekiančios prielaidos“, – pabrėžė ji.
Pasak I.Kalinauskienės, Lietuvoje stiprėja sutarimas, kad ne vien stebėsenos ar teisėsaugos institucijos atsakingos už antikorupcinę pažangą.
„Tai – kiekvienos įstaigos ir visuomenės atstovų rankose. Šiuo tikslu labai svarbu užtikrinti kuo didesnį skaidrumo ir prieigos prie duomenų lygį“, – pabrėžė ji.
Vis dėlto I.Kalinauskienė teigia, kad taip pat sutariama, jog privačių interesų deklaravimo tvarką Lietuvoje reikia peržiūrėti ir tobulinti.
„Tikiuosi, artimiausiu metu šį klausimą išspręsime“, – sakė specialistė.
Rengia pakeitimus
Teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys, komentuodamas minėtą ESTT sprendimą, teigė, jog ministerijos ekspertai jį vertina ir ministerija „matytų galimybes tikslinti teisės aktus, reglamentuojančius interesų deklaravimą ir asmens duomenų viešinimą“.
Vis dėlto, pasak jo, tam reikėtų atlikti papildomą vertinimą, juolab, kad privačių interesų deklaravimo reikalavimai jau pasikeitę lyginant su situacija, kurią nagrinėjo ES teismas.
VTEK teigia, kad į ESTT sprendimą bus atkreiptas dėmesys rengiant ir teikiant Seimui pasiūlymus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų tobulinimo.
„Pastebėtina, kad Komisijos nuomone, nuo 2020 metų galiojančios Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privačių interesų deklaracijos turinį, taip pat stokoja aiškumo, deklaracijose beveik neliko duomenų apie privačius interesus, todėl įstatymo kontrolę įgyvendinantiems subjektams sunku valdyti deklaruojančių asmenų privačių interesų keliamą riziką ir laiku atrasti tinkamą interesų konfliktų valdymo būdą“, – teigia komisija.
VTEK teigia rengianti įstatymo pakeitimo projektą ir, kaip teigiama atsakyme, „vertina galimybes išplėsti ir aiškiai apibrėžti privačių interesų deklaracijos turinį“.
Pasak VTEK, joje būtų įtvirtinta deklaruojančių asmenų pareiga deklaruoti objektyvius duomenis, faktus ir įvykius, susijusius su deklaruojančių asmenų privačiais interesais, pavyzdžiui, ryšius su juridiniais asmenimis.
Gavęs ESTT išaiškinimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas artimiausiu metu rengiasi atnaujinti minėtos administracinės bylos nagrinėjimą.
