Turimus ąžuolynus reikia puoselėti ir saugoti – artimiausiu metu didžiausius miesto teritorijose esančius ąžuolynus – Kauno ąžuolyną ir Vilniaus Verkių parko ąžuolyną Neries šlaite – atgaivins projekto „LIFE OSMODERMA“ specialistai.
Dalis šių organizmų yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose ir jų išlikimas priklauso nuo tokių medžių likimo. Brandžių medžių „ambasadorius“ yra niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Sudarius geras sąlygas jo išlikimui, bus išsaugota ir šimtai kitų rūšių: žinduolių, paukščių, vabzdžių, augalų, grybų ir kerpių.
Manoma, kad per artimiausius 10 metų Europoje gali būti prarasta penktadalis medžių, kuriuose aptinkamos specifinės ir retos, tik brandžiuose medžiuose arba šalia jų gyvenančios rūšys. Brandžių medžių nykimo priežastys įvairios:
- dalis drevėtų medžių nulūžta po didesnio vėjo gūsio;
- pakelėse, alėjose, bažnyčių šventoriuose ar senose kapinėse augančias galiūnų gretas dar labiau nuolat retina žmonės;
- atvirose vietose keroję plačiašakiai užgožiami aplink augančių jaunų medžių.
Tam, kad senieji medžiai ilgiau gyvuotų „LIFE OSMODERMA“ projekto specialistai parengė gamtotvarkos planus dviem labai svarbioms teritorijoms – Kauno ąžuolynui ir Neries upės šlaitui ties Verkiais. Kauno ąžuolynas – tai didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas, kitados Nemuno ir Neries santakoje plytėjusių ąžuolynų palikimas. Kartu tai – gausiausia niūriaspalvio auksavabalio radavietė Lietuvoje. Neries šlaitas ties Verkiais – legendomis, dvaro rūmais ir parku garsėjanti vietovė.
Paskutinį kartą niūriaspalvis auksavabalis Neries šlaite augančiuose senuose medžiuose stebėtas prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, todėl Lietuvos gamtos fondo specialistai stengiasi šią retą rūšį sugrąžinti į jos istorinę buveinę. Abi teritorijos yra saugomos kaip Buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos niūriaspalvio auksavabalio apsaugai.
Gamtotvarkos planų Kauno ąžuolynui ir Neries upės šlaitui ties Verkiais rengimo procesas užtruko ilgiau nei metus. Pirmiausia daryti šių teritorijų tyrimai ir planuotos priemonės teritorijų būklės pagerinimui. Parengus pirminę planų versiją ji derinta su atsakingomis institucijomis ir visuomene. Gautos pastabos įtrauktos į atnaujintus gamtotvarkos planus, kurie toliau derinti su Aplinkos ministerijos specialistais. Galiausiai gamtotvarkos planai Kauno ąžuolynui ir Neries upės šlaitui ties Verkiais buvo patvirtinti 2019 m. balandžio 2-ą dieną Aplinkos ministro įsakymais.
Šių gamtotvarkos planų tikslai yra Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose sukurti palankias sąlygas gyventi retoms ir specializuotoms senųjų ąžuolynų rūšims, kurias atstovauja niūriaspalvis auksavabalis. Tam, kad tikslas būtų pasiektas šiose saugomose teritorijose reikia atkurti ir užtikrinti niūriaspalvio auksavabalio mikrobuveinių – senų lapuočių medžių – tinkamas ekologines sąlygas.
Senųjų medžių apsaugai numatytos įvairios priemonės. Pačios svarbiausios – senųjų medžių lajų korekcija, senųjų medžių lają peraugančių, juos nustelbiančių jaunų medžių pašalinimas ir invazinių rūšių, tokių kaip uosialapis klevas, naikinimas. Kadangi abi saugomos teritorijos yra ir miesto parkai, numatytos priemonės ir lankytojų saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, žmonėms grėsmę keliančių sausų šakų šalinimas ir grėsmę keliančių sausuolių pavertimas stuobriais.
Viena priemonė skirta medžių apsaugai nuo lankytojų – tai priešgaisrinės signalizacijos įrengimas saugotinų medžių drevėse. Taip pat, planuojamas ankstesnių ąžuolyno priežiūros klaidų taisymas, pavyzdžiui, betono išėmimas iš užmūrytų drevių. Užmūrijus drevę medžio viduje kaupiasi drėgmė, kurioje sparčiau auga medžius silpninantys grybai.
Gamtotvarkos planai bus įgyvendinti per dešimtmetį - 2019 – 2028 metais, bet pagrindinės veiklos bus užbaigtos jau 2021-ais metais.
