Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė penktadienį sakė, kad iš viso šiam tyrimui reikia 85 tūkst. eurų, o darbams kol kas gauti 35 tūkst. eurų.
Jos teigimu, jeigu bus gauta reikiama pinigų suma, kitąmet galutinai paaiškės, ar tarp Našlaičių kapinėse užkastų asmenų yra A.Ramanausko-Vanago palaikai.
Šiuo metu turima duomenų, kad jo palaikai yra vienoje duobėje kartu su dar dviejų asmenų palaikais. Tokia informacija gauta tyrinėjant dokumentus – yra tikslūs duomenys, kas kurią dieną buvo sušaudytas.
„Tą dieną buvo sušaudyti du, kurie buvo apkaltinti kriminaliniais nusikaltimais, ir A.Ramanauskas-Vanagas. Mes tikimės, kad šie palaikai, gali būti vienoje duobėje, – pasakojo G.Vėlius. – Buvo apklausti liudininkai, kalbėta su kapinių sargu, tas žmogus, kuris rūpinosi kapinėmis, buvo pasirašęs dokumentą apie paslapties neskelbimą.“
Specialistų tiriamu laikotarpiu buvo sušaudyti 206 žmonės, kol kas rasta tik 16 kūnų.
Anot specialistų, gali būti, kad visi jie užkasti Našlaičių kapinėse.
Kaip pasakojo 16 palaikų tyrinėjusi VU doktorantė Justina Kazokaitė, visi palaikai buvo vyrų ir visų galvose buvo šautinių žaizdų – pakaušyje arba viršugalvyje. Vienas asmuo turėjo šautinį sužalojimą smilkinyje, vienam sulaužytas žandikaulis be gijimo požymių.
Tai, anot J.Kazokaitės, gali reikšti, kad fizinė jėga prieš žmogų panaudota prieš pat egzekuciją.
„Didelę įtaką turėjo palaikų išlikimas. Deja, iš 16 palaikų 7 buvo itin prastos būklės. Pirminės apžiūros metu buvo pastebėta, kad palaikai yra supilti kažkokia chemine medžiaga. Įtariame, kad tai gali būti kalkės. Vietos, kurios buvo gausiausiai apipiltos, prasčiausiai išlikusios“, – pasakojo ji.
J.Kazokaitės teigimu, pastebėtas įdomus dalykas, kad skiriasi sušaudymo braižas asmenų, rastų tuose pačiuose kapuose.
Tyrinėjant palaikus taip pat aptikta, kad vieno asmens buvo lūžę šonkauliai, kitam – lūžis alkūnės srityje, šie lūžiai sugiję.
Kapą parodė anonimas
Istorikas Dalius Žygelis sakė, kad proveržis įvyko pernai, kai į specialistus kreipėsi žmonės, kurie turėjo informacijos apie tai, kad aukos buvo užkasamos Našlaičių kapinėse – anonimais likti panorusi šeima žinojo tikslią vietą.
„Su tuo žmogumi nuvykome į vietą, jis aiškiai parodė, kur užkastas šeimos vyro tėvas“, – pasakojo jis.
Informacijos, kas ši šeima, specialistai yra įsipareigoję neatskleisti, tačiau jie patvirtino, kad žmogaus, kuris kreipėsi ir nurodė vietą, sušaudytas giminaitis nebuvo priskiriamas kriminaliniams nusikaltėliams.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad net ir tuos, kurie buvo įvardinti kaip kriminaliniai, šių dienų teisėtvarka laikytų verslininkais, nes nuo 1965 metų ekonominiai nusikaltimai buvo vadinami kriminaliniais ir net baudžiami mirties bausme“, – pabrėžė LGGRTC direktorė.
VU archeologas Gintautas Vėlius pasakojo, kad viename iš kapų rastas budelio apsiaustas, spėjama, šaudydamas aukas jis nenorėjo apsitaškyti krauju ir po visko į kapą įmetė savo rūbą.
„Kūnai sumesti nepagarbiai, palaidojimu to nepavadinčiau“, – pabrėžė jis.
Vienas asmuo identifikuotas. Jis buvo vienoje duobėje su kitais dviem, todėl specialistai įtaria, kas jie gali būti tokie.
T.B.Burauskaitė taip pat sakė, kad palaidojimu to vadinti negalima: „Jie buvo tiesiog sumesti į duobes be jokių laidojimo procedūrų. Tie asmenys, kurie buvo laidojami kaip neatpažinti kūnai, mirę ligoninėse, būdavo laidojami karstuose, čia toks skiriamasis bruožas.“
Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis penktadienį sakė, kad palaikų identifikavimą sunkina tai, kad DNR tyrimai yra ganėtinai brangūs.
„Mums svarbu, kad tyrimai būtų atliekami kuo greičiau. Žinoma, kad duobėje guli daugiau nei vieni palaikai ir mums labai stabdysis darbas, jeigu mes randame duobę su keliais palaikais ir jeigu genetiniai tyrimai užtruktų mėnesį ar ilgesnį laikotarpį. Mums tą informaciją reikėtų gauti per kelias dienas“, – apie būsimas problemas kalbėjo jis.
Greitesni DNR tyrimai yra brangesni.
Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Vilniuje, Našlaičių kapinėse, užkasti 1956–1969 m. Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys.
Manoma, kad Našlaičių kapinėse gali būti užkasti garsūs partizanai Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pranciškus Prūsaitis-Lapė, Juozas Streikus-Stumbras, paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas ir kt.
Budeliai atpildo išvengė
Kaip anksčiau skelbė Lrt.lt, tik pernai baigėsi daugiau nei 20 metų trukęs tyrimas ir teismų procesas, kurio metu buvo teisiami buvę KGB darbuotojai, 1956 m. spalį sukurpę ir įvykdę A.Ramanausko-Vanago bei jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės suėmimo operaciją Kaune.
Anot portalo, pagrindiniai žmonės, suėmę ir kankinę partizaną – Petras Raslanas ir Nachmanas Dušanskis, pabėgo iš Lietuvos.
P.Raslanas 1991 m. prieglobstį buvo radęs Rusijoje, o N.Dušanskis 1989 m. – Izraelyje. Pastarasis 2008 m. mirė. P.Raslanas greičiausiai yra jau miręs, nes dabar jam turėtų būti 103 metai.
