Per pastarąjį pusmetį poreikis tokioms konsultacijoms padidėjo 50 proc., nurodė penktadalis apklaustų psichologų ir psichoterapeutų, 15,5 proc. jų teigė matantys, kad toks poreikis išaugo 40 procentų.
Trečdalis apklaustų specialistų tvirtino, kad nuslūgus pandemijai, jų nuomone, neigiamų emocijų visuomenėje tik daugės, 30 proc. sakė, kad jos nuslūgs praėjus metams po pandemijos ir įvestų ribojimų atšaukimo, 12 proc. – kad praėjus pusmečiui po griežto karantino panaikinimo.
„Dalis žmonių adaptavosi, priprato ir susitvarkė su nerimu, kuris kilo dėl labai stipraus netikėto pokyčio ir kitų dalykų. Tačiau asmeniškai stebiu ir kitas tendencijas – kad šalia COVID-19 situacijos prisidėjo ir kitas ekonominis-politinis laukas su karo grėsmėmis, su Kinijos ekonominiais sprendimais“, – ketvirtadienį per tyrimo pristatymą sakė psichologė Vega Dikčienė.
Loretos Vaičaitytės teigimu, sunkiausiai pandemiją ir su ja susijusius ribojimus išgyveno vieniši žmonės.
„Matau, kad tikrai vienišos pensininkės labai jaučia tą, kad negali susitikti su anūkais, vaikais. Kai kalbi, matai, kad ir depresijos buvo. Taip pat ir paaugliai, kai negalėjo susitikti, dabar kai jau gali, yra visai kitaip“, – tvirtino psichologė.
Specialistų duomenimis, emocinių iššūkių dažniausiai kelia ilgas buvimas atsiribojus nuo žmonių (beveik 48 proc.), neigiama informacija viešojoje erdvėje apie virusą, karantiną (21 proc.), ilgas buvimas vienoje patalpoje su kitu asmeniu (9 proc.), artimųjų netektis dėl COVID-19 (7 proc.).
Psichologų ir psichoterapeutų tyrimą apie gyventojų emocinę sveikatą atliko visuomeninė platforma visipschologai.lt.
Anot jos vadovo Pauliaus Tamulionio, savo patirtimi, su kokiomis problemomis į juos kreipiasi žmonės, pasidalijo apie 70 specialistų.
„Klausėme, kas kreipiasi pagalbos, su kokiais klausimais, kas jiems kelia didžiausią nerimą, kada, specialistų manymu, nuslūgs su pandemija susijusios problemos“, – BNS sakė P.Tamulionis.
Tyrimas darytas nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų sausio.
