Pasak diskusijos iniciatorės „valstietės“ Virginijos Vingrienės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės mediko ir kultūros darbuotojo Lazdijuose mirtys atskleidė „pūliuojančią piktžaizdę“, kurios apraiškų, jos teigimu, galima aptikti daugelyje darboviečių.
Anot V.Vingrienės, jai, kai buvo profesinės sąjungos pirmininkė Žemės ūkio ministerijoje, taip pat teko spręsti mobingo keliamus iššūkius. Parlamentarės teigimu, mobingas turėtų būti traktuojamas kaip grupinis kriminalinis nusikaltimas.
Žala asmeniui valstybei galėtų kainuoti 4–5 tūkst. eurų
Anot J.Vveinhardt, mobingas yra grupinis psichologinis teroras. Pagrindinė to priežastis yra pavydas, konkurencija, baimė dėl savo darbo vietos. Kaip teigia specialistė, dažnai psichologinį smurtą prieš kitą asmenį organizuoja savimi menkai pasitikintys jo kolegos – „pilkos pelytės“.
2018-2019 m. į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 4 asmenys. Dviejų iš jų skundai buvo pagrįsti, išieškota neturtinė žala.
Tiesa, skirtingai nei manoma, mobingo taikiniu tampa ne silpni, o stiprūs žmonės, pasiekiantys didelių rezultatų, sako tinklalapio mobingas.lt autorė.
Anot J.Vveinhardt, mobingas yra ilgai trunkantis procesas, paveikiantis darbuotoją ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, materialiai, profesine ir socialine prasme.
„Labai dažnai pasekmės yra nebeatitaisomos, priklausomai kaip ilgai truko procesas“, – sako specialistė.
Jos teigimu, užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad vieno mobingą patyrusio žmogaus reabilitacija ir gydymas valstybei gali kainuoti 4–5 tūkst. eurų per metus. Lietuvoje tokių tyrimų nėra padaryta, tačiau profesorė mano, kad rezultatai būtų panašūs.
„Labai gerai, kad problema keliama į viešumą. Ir šiek tiek apmaudu, kad tik dabar. Nes mes jau galėjome užkirsti kelią šitiems įvykiams, kurie įvyko“, – teigia J.Vveinhardt.
Mobingą naudoja kaip spaudimą išeiti
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas tikino, kad mobingas neretai tampa būdu atsikratyti darbuotojo nenorint mokėti jam išeitinės kompensacijos.
„Tokiu atveju dirbantieji dažnai pasirenka išeiti iš darbo savo noru, nes retas turi žinių, emocinių, psichologinių ar finansinių galimybių pasipriešinti. Laimi darbdavys, nes darbuotojas praranda kompetenciją nežinodamas, kaip įrodyti mobingą“, – pažymi R.Ramanauskas.
Atskiri su mobingu susiję atvejai gali būti traktuojami pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis pateikė šias aplinkybes iš dalies patvirtinančią liūdną statistiką. Jo teigimu, dėl priekabiavimo darbe per 2018–2019 m. į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 4 asmenys. Dviejų iš jų skundai buvo pagrįsti, išieškota neturtinė žala.
„Mano galva, nederamai mažai“, – konstatavo L.Kukuraitis.
Neįtikėtini procesai vyksta visuomenėje, kur vaikai pripažįsta, kas yra smurtas, o kas ne.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Vesta Macė pažymėjo, kad 2019 m. per pirmuosius tris ketvirčius buvo nustatyta 519 pažeidimų, susijusių su psichosocialinės rizikos veiksniais. Ar tarp jų buvo mobingo, išskirta nėra.
Pasak pašnekovų, jeigu yra patiriamas mobingas, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo tiesioginį vadovą. Jeigu tai nepadeda, tada galima žengti tolesnius žingsnius – kreiptis į profesines sąjungas, VDI ar Darbo ginčų komisiją.
Tiesa, V.Macė pastebi, kad dažnai žmonės vengia kreiptis dėl to, kad bijo tapti aukomis, bijo darbuotojų ir kolegų reakcijos.
Ministras pokyčių tikisi su augančia karta
Tiesa, anot ministro, Lietuvoje yra darbdavių, kurie laikosi aukštų etikos standartų ir stengiasi kurti psichologiškai saugią aplinką. Kita vertus, jis pažymi, kad mobingas yra gilus kultūrinis klausimas, o pokytį kultūroje tinkamiausia daryti būtų nuo augančios kartos.
Jo teigimu, priimtas Vaikų teisių pagrindų įstatymas, draudžiantis visas formas prieš smurtą, jau duoda vaisių.
Jis pateikė pavyzdį, kad neseniai jo sūnaus mokykloje buvo pastebėtas smurtas. Nukentėjusiam vaikui antrokai pasakė, kad taip buvo pažeistos jo teisės ir kad jo tėvai turėtų kreiptis į tarnybas. Be to, vaikai incidentą papasakojo ir savo tėvams. L.Kukuraičio teigimu, keturios šeimos dėl nutikimo paskambino auklėtojai.
„Atrodo, kad tai didžiulė pažanga. Neįtikėtini procesai vyksta visuomenėje, kur vaikai pripažįsta, kas yra smurtas, o kas ne“, – tikino ministras.
Gali grėsti baudžiamoji atsakomybė
Anot diskusijoje dalyvavusio Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjo Martyno Dobrovolskio, kriminalizuoti mobingą, numatyti jo sudėtį yra sudėtinga dėl kelių priežasčių.
Jo teigimu, veiksmai gali skirtis dėl daromo poveikio. Pavyzdžiui, nepasidalinimas informacija ir atviros patyčios. O taip pat teisiškai suformuota sistema laikytina efektyvia.
Kita vertus, jis pažymi, kad atskiri su mobingu susiję atvejai gali būti traktuojami pagal Baudžiamąjį kodeksą – sukurstymą nusižudyti arba privedimą prie savižudybės, taip pat žmogaus terorizavimą.
Diskusijoje taip pat buvo pastebėta, kad mobingo terminas teisinėje bazėje iki šiol nėra suformuluotas.
Privedė prie skaudžių netekčių
Apie mobingą diskutuota ne vienerius metus, tačiau problema ypač paaštrėjo spalio mėnesį, kai nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikas.
15min jau rašė, kad po nelaimės gydytojo kolegos prakalbo apie vyro patirtą „terorą“ iš vadovų.
Reaguodama į situaciją, SAM paragino medikus apie patiriamą psichologinį smurtą pranešti pasitikėjimo telefonu. Kaip nurodo ministerija, galima kreiptis nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“.
Nelaimė nutiko ir Lazdijuose, kur, preliminariais duomenimis, nusižudė psichologinio spaudimo neatlaikęs kultūros darbuotojas.
Labai dažnai pasekmės yra nebeatitaisomos, priklausomai kaip ilgai truko procesas.
Tyrimų rezultatai – keliantys nerimą
Lapkričio mėnesį Kauno klinikų atstovė Gintarė Kasparavičė pristatė tyrimą apie perdegimo sindromo paplitimą tarp skubios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių darbuotojų. Jame rašoma, kad 50 proc. apklaustųjų pasireiškė žemo laipsnio emocinis išsekimas, 33 proc. – vidutinio ir 17 proc. – aukšto laipsnio emocinis išsekimas.
5 proc. apklaustųjų nustatytas žemo laipsnio, 18 proc. – vidutinio ir 76 proc. aukšto laipsnio neigiamas ciniškas požiūris į aplinkinius (pacientus ir kolegas).
Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Jurgita Sejonienė taip pat tuomet pristatė prieš dvejus metus atliktą apklausą, kurios metu buvo aiškinamasi, kaip tarp medikų paplitęs perdegimo sindromas.
Rezultatai parodė, kad 52 proc. patyrė ar patiria mobingą iš savo vadovų. 25 proc. patiria mobingą iš tos pačios grandies kolegų.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
Tel.: 8 800 28 888
Atsako per 24 val.:
Pagalba laiškais
I-VI 18-22val.:
Pagalba pokalbiais internetu
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
I-V (8 - 20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt