Nematė tokio kiekio erkių
Rasa Dudavičienė, „Endemik” Alytaus regiono padalinio vadovė, pasakoja
apie klientę, ant kurios dukrų kūno jos vadovaujamos medicinos įstaigos specialistai rado kelias dešimtis erkių. Ši alytiškė kartu su savo dukromis buvo apsilankiusi Punios miške, kuris garsėja ne tik gausiais uogynais, tačiau ir erkėmis. Moteris kartu su savimi pasiėmė ir dvi ikimokyklinio amžiaus dukteris. Kol mama aviečiavo, mergaitės aktyviai žaidė šile, bėgiojo, voliojosi ant žolės – kaip ir priklauso tokio amžiaus vaikams.
Grįžusi namo ir nurengusi mergaites, mama pakraupo – abiejų dukrų kūneliai buvo nusėti erkėmis. Erkių buvo ne viena ir ne dvi – vėliau sveikatos specialistai jų suskaičiavo dešimtimis. Ypač daug erkių buvo įsisiurbusios nugaroje ir kojytėse.
R.Dudavičienė sako, kad pirmą kartą matė tokį erkių kiekį ant žmogaus kūno – dar baisiau, kad tai buvo mažos mergaitės. „Ant motinos kūno nebuvo nei vienos erkės, o mergaitės buvo tiesiog nusėtos. Tai buvo pirmametės, mažos erkutės, vadinamosios nimfos. Aš pirmą kartą mačiau tokį kiekį erkių. Mes dviese jas ilgai rankiojome ir traukėme. Mergaitės buvo neskiepytos ir mama persigandusi, kas bus toliau“, – pasakojo specialistė.
Viskas baigėsi laimingai, nors galėjo būti ir kitaip – vien pernai metais erkiniu encefalitu susirgo daugiau nei 600 žmonių. Skiepai – viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių, tačiau, Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, šia galimybe pasinaudoja tik apie 2 proc. šalies gyventojų.
Ne pavienis atvejis
Kad tai ne pavienis atvejis rodo ir kita istorija. Antanas Pempė, „Endemik“ Vilniaus klinikos vadovas, sako, kad jos vadovaujamos įstaigos specialistai sulaukė moters, nuo kurios kūno erkes teko rankioti ilgą laiką. Moteris po lietaus išėjo pagrybauti Vilniaus apylinkėse, netoli Žaliųjų ežerų. Moteris nebuvo specialiai kaip nors apsirengusi, dėvėjo sijoną ir praleido kurį laiką miškelyje.
„Po pasivaikščiojimo ji grįžo su „dovanomis“ – jos kojos ir kitos kūno dalys buvo nusėtos erkėmis. Vėliau betraukdami suskaičiavome daugiau nei trisdešimt erkių. Taigi, net ir trumpas pasivaikščiojimas pievoje ar pamiškėje gali pridaryti rimtų nemalonumų“, – istorija dalinasi A. Pempė, „Endemik“ Vilniaus klinikos vadovas.
Moteriai visa istorija baigėsi sėkmingai, nes erkės buvo neužsikrėtusios. Bet specialistas perspėja, kad mažų mažiausiai, ką galima padaryti, išėjus pasivaikščioti į vietas, kur gali būti erkių, tai užsidėti tinkamus, visą kūną dengiančius drabužius, o grįžus namo juos įdėmiai apžiūrėti – erkės gali būti ant jų, o į kūną įsisiurbia vėliau.
Pavojingos, nes sunkiai įžvelgiamos
R.Dudavičienės minimos nimfos yra pavojingos tuo, kad jų iš pradžių galima net nepastebėti, kaip buvo mergaičių atveju. Iki tampant suaugusiomis, erkės praeina kelias stadijas: kiaušinėlio, lervos ir nimfos. Nuo lervos stadijos jos pradeda maitintis krauju, todėl būna itin plėšrios ir agresyvios.
Nimfos yra pirmų-antrų metų erkės, kurios yra visiškai mažutės – dažnai jų dydis tesiekia vos daugiau nei vieną milimetrą. Įsisiurbusios į odą jos pradeda maitintis ir, jeigu nebūna aptinkamos, pasimaitinusios nenukrenta pačios.
Taigi patartina grįžus iš vietų, kur gali būti erkių – miško, pamiškės, pievų, parkų – įdėmiai apžiūrėti savo kūną, o ten kur patys negalite nei matyti, nei paliesti, paprašykite apžiūrėti artimųjų. Gal jums bus įsisiurbusi erkė.
Svarbu žinoti ir tai, kad nimfos taip pat sėkmingai perneša erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kaip ir suaugusios erkės. Erkutės užsikrečia šiomis ligomis jau lervos stadijoje, todėl visiškai nesvarbu, kokio amžiaus yra erkė – ligos nešiotoja gali būti tiek suaugusi, tiek maža erkė.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0011/17, paruošta 2017 04
