„Darbo kodeksas leidžia pasirinkti lanksčius darbo grafikus, darbo laiko pradžią ir pabaigą, taip pat pertraukų dažnumą“, – supažindina R.Zubkevičiūtė.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos atstovės, teisės aktai nustato, kad pertrauka turi trukti ne mažiau kaip 40 minučių 8 valandų darbo pamainai: „Ją galima paskirstyti ir išdėlioti tolygiais laikotarpiais arba padaryti dažnesnes bei trumpesnes. Kitos priemonės – kondicionierių ir ventiliatorių pastatymas, o dirbant lauke, darbuotojai privalo turėti vėsaus vandens ir patalpas, kuriose galėtų atsivėsinti ir pailsėti.“
R.Zubkevičiūtės teigimu, yra nustatytos skirtingos normos – dirbant biure ar lengvą fizinį darbą, temperatūra gali būti kiek aukštesnė, nei dirbant sunkų fizinį darbą: „Jiems skiriamos skirtingos pertraukos bei vėdinimo sistemos. Galima į viską žiūrėti kiek lanksčiau – dirbti nuotoliniu būdu, jei neįmanoma užtikrinti, kad patalpos būtų tinkamai vėdinamos ar sugedus patalpų kondicionavimo sistemai.“
Gamybos sektoriuje ne visada galima sustabdyti darbus, tad čia problema sprendžiama techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, sako specialistė: „Tai galėtų būti dažnesnis darbuotojų rotavimas ir vėsesnių patalpų organizavimas darbuotojams, kurie dirba su karštosiomis technologijomis.“
Anot R.Zubkevičiūtės, pirmadienį, karščiausią vasaros dieną, Valstybinė darbo inspekcija sulaukė ypač daug tiek darbuotojų, tiek darbdavių skundų ir klausimų.
„Inspektoriai šiuo metu tiria gautus skundus. Žmonės nuolat skambina ir klausia, kokias priemones pasitelkti, kovojant su karščiu darbe. (...) Klausimai dažniausiai būna tokie patys – darbuotojai klausia, ko jie gali pareikalauti iš darbdavių ir kokios jų teisės, o darbdaviai klausia, kaip jiems būtų galima racionaliau organizuoti darbus“, – LRT TELEVIZIJAI teigia ji.
