Į 15min redakciją kreipėsi kaunietė Ina (vardas pakeistas), auginanti penktoką sūnų. Berniukui reikalinga logopedinė pagalba, nes pradėjo jis kalbėti labai vėlai, turi atminties sutrikimų, sunkiai įsimena informaciją, ypač sudėtinga su lietuvių kalba, skaitymu.
Specialiųjų ugdymosi poreikių konkrečiam mokiniui nustatymu rūpinasi Kauno miesto savivaldybės įsteigta Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
„Iki pandemijos užsiregistruodavome vizitui tarnyboje pavasarį, vasarą apsilankydavome ir pažymą turėdavome iki rugsėjo. Nežinau, kas nutiko pandemijos metu, bet viskas pradėjo vėluoti po 6 mėnesius. Tai nėra normalu, nes tai – ne privati įmonė, kuri nori dirba, nori nedirba. Tai savivaldybės įmonė, kuri turėtų laiku teikti paslaugas. Kodėl turime mokesčius susimokėti iki 15 dienos? Griežti terminai, o čia... Perėjome iš pradinės į pagrindinę mokyklą, tai jie neturi dabar jokios informacijos apie tai, kad mano vaikui reikia pagalbos“, – piktinosi Ina.
Anot jos, tėvai, auginantys vaikus nuo 8-erių metų, kuriems reikalinga, pavyzdžiui, logopedo, papildomo mokytojo klasėje, socialinio darbuotojo ar psichologo pagalba, yra paliekami be nieko.
Priims gal gruodį
Kai kurios mokyklos šią pagalbą teikia nors dalinai iš savų lėšų, tačiau tai nėra išeitis. Pasak Inos, mokiniai surašyti į eilę nuo pavasario, o tarnyba žada priimti vaikus gal tik gruodį.
„Tėvai negali gauti pažymų apie reikalingą pagalbą vaikams, negali jų pristatyti į mokyklas, dėl ko stringa visa vaikams reikalinga papildoma pagalba. Jau kovo mėnesį tėvams sakoma, kad lauksite iki rugsėjo, tačiau rugsėjį jau kalbama apie gruodį. Tarnyba pirmumo eile priima tik pradėsiančius lankyti mokyklas, o visi vyresni lieka be nieko. Švietimo ministerija garsiai šaukia apie tūkstantmečio mokyklas, apie pagarbą mokytojui, bet ši situacija parodo, kad nei tie vaikai, nei tie mokytojai, kurie galėtų dirbti lengviau, pvz., gaudami pagalbininką klasėje, niekam nerūpi.
Ką daryti mokytojams, jei klasėje yra ne vienas, o trys ar keturi tokie vaikai? Kiek dėmesio jie gali gauti, jei klasėje mokinių iš viso – 25? Kaune tūkstančiai vaikų ir jų šeimų, atsidūrusių tokioje situacijoje. Čia ne dienos renginys, ne koncertas, ar rajono šventė, – kalbame apie laukimą sprendimo, kad vaikui ateityje būtų mažiau problemų, kad jis integruotųsi į visuomenę ir tobulėtų kartu su bendraamžiais“, – stebėjosi Ina.
Anot jos, iki šiol jos sūnus gaudavo vieną logopedinę pamoką grupėje, vieną asmeninę pamoką ir turėjo priskirtą socialinį darbuotoją.
Išvadą pateikia per 2 savaites
Kaip 15min paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kiek ir kokių specialistų turi dirbti PPT, kokias funkcijas jie privalo atlikti, – vienodi normatyvai nustatyti visoms Lietuvos PPT, tačiau skirtingose savivaldybėse PPT dirbančių specialistų skaičius, funkcijos gali skirtis dėl pačios savivaldybės priimtų sprendimų. Dėl šios priežasties atskirose savivaldybėse vaikų pedagoginio psichologinio įvertinimo proceso trukmė gali skirtis.
PPT specialistų atliekamo individualaus vertinimo trukmė, kaip rašoma ministerijos komentare, taip pat priklauso nuo konkrečios situacijos: vaiko amžiaus, sutrikimų pobūdžio, ar tai pirminis, ar pakartotinis vertinimas. Atlikus vertinimą, apibendrinta vertinimo išvada ir rekomendacijos paprastai pateikiamos per 1–2 savaites.
„Jei išvada-rekomendacija dėl pakartotinio vertinimo iš PPT vėluoja, vaikui mokykla gali tęsti švietimo pagalbos teikimą pagal ankstesnę PPT rekomendaciją, kol PPT pakartotinai įvertins specialiuosius ugdymosi poreikius ir skirs švietimo pagalbą“, – rašoma ministerijos komentare.
Per COVID-19 pandemiją dėl apribotų kontaktinių veiklų pedagoginiai psichologiniai vertinimai nebuvo atliekami. Būtent tai ir sutrikdė PPT veiklą, kai kuriose savivaldybėse nusidriekė eilės.
Kaip teigia ministerijos atstovai, tarnybos stengiasi spręsti šią situaciją, nustatydamos vertinimo eigos prioritetus ir siekdamos geriausiai atliepti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ir jų tėvų poreikius.
Vertinimai nevyko 4 mėnesius
15min kreipėsi ir į Kauno PPT, tačiau iš jos sulaukta tokio atsakymo: „Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2018 m. kovo 14 d. Nr. A-878 „Dėl Kauno miesto savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“, atsakymai į jūsų klausimus pateikti Kauno miesto administracijos Ryšių su visuomene skyriui.“
Dėl pandemijos procesas buvo sustojęs beveik 4 mėnesiams.
Taigi plačiau susidariusią situaciją nušvietė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė. Anot jos, pažymų išdavimas atliekamas laiku – per 1–2 savaites, tačiau pandemija ir karantinas gerokai padidino laukiančiųjų eilę.
„Specialieji ugdymosi poreikiai vertinami tik kontaktiniu būdu, specialistams gyvai bendraujant su vaikais. Dėl pandemijos šis procesas buvo sustojęs beveik keturiems mėnesiams.
Kauno PPT maksimaliai didina turimus pajėgumus bei vertinimo tempus. Nuo 2022 metų sausio iki dabar įvertinti 916 vaikų ir mokinių specialieji ugdymosi poreikiai. Dabar eilėje laukia apie 500 vaikų. Per metus naujų arba pakartotinių įvertinimų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių iš viso atliekama apie 1200–1300. Vertinimas vyksta ištisus metus“, – paaiškino O.Gucevičienė.
Anot jos, šiuo metu visoje šalyje matoma aiški tendencija – specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų skaičius didėja.
Vien Kauno bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko per 7 tūkst. mokinių, kuriems jau nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl negalios ar mokymosi sutrikimų.
Savivaldybės atstovės teigimu, klasėje besimokančių vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius nėra ribojamas. Jų ugdymo(si) poreikiai gali būti labai skirtingų lygių.
„Bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus specialiąsias, vienas pedagogas nedirba su 5 vaikais, turinčiais didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, be mokytojo padėjėjo ar kitų specialistų pagalbos“, – patikino O.Gucevičienė.
Pirmenybė – neįgaliesiems
Pasak savivaldybės atstovės, jeigu vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, pastebimos elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo problemos ar vaikas turi negalią, tėveliai bei mokytojai turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją. Būtent ji atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus PPT.
PPT specialistai išnagrinėja gautus duomenis ir kiekvieną atvejį vertina individualiai, nustatant vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių lygį: nedidelis, vidutinis, didelis ir labai didelis. Atsižvelgiant į tai, vaikams skiriama pagalba, kurios reikia mokymosi sunkumams įveikti. Toks įvertinimas negali būti atliekamas be raštiško tėvų / globėjų sutikimo.
„Šiuo metu įvertinimas gali užtrukti apie pusę metų. Kauno PPT, siekdama sutrumpinti laukiančiųjų eilę, kiek tai leidžia žmogiškieji resursai ir materialieji ištekliai, intensyvina specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo veiklą. Pirmenybė eilėje suteikiama mokiniams, turintiems negalią.
Išduotų pažymų galiojimo terminas skiriasi dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdžio, bet dažniausiai galioja bent vienai ugdymo programai (ikimokykliniam, ikimokykliniam/priešmokykliniam, priešmokykliniam / pradiniam, pradiniam / pagrindiniam, pagrindiniam) arba viso ugdymo(si) metu. Pakartotinio įvertinimo prireikia tais atvejais, kai mokinys pereina iš vienos ugdymo pakopos į kitą“, – paaiškino O.Gucevičienė.
Tuomet Vaiko gerovės komisija įvertina mokinio pasiekimus ir daro išvadas apie reikiamą pagalbos poreikį. Jeigu vaikas padarė didelę pažangą, gali būti nuspręsta, kad jam papildomos pagalbos ar ugdymo programos pritaikymo nebereikia. Jeigu mokinio pažanga nedidelė, jam ir toliau skiriama reikiama pagalba.
Sprendimą dėl mokinių ugdymo ir papildomos pedagoginės pagalbos teikimo, laukiančių įvertimo PPT, priima kiekvienos įstaigos Vaiko gerovės komisija, atlikusi pirminį ar pakartotinį įvertinimą. Šios komisijos sprendimu gali būti tęsiamas rekomenduotas ugdymas, jeigu mokinio poreikiai jau buvo anksčiau įvertinti PPT arba iki pakartotinio įvertinimo ir naujų rekomendacijų gavimo.
„Per mokslo metus, susidūrus su iššūkiais dėl galimų mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie niekada nebuvo vertinti, itin svarbi tampa Vaiko gerovės komisijos veikla mokykloje, taip pat visų mokykloje dirbančių specialistų (psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo) susitelkimas ir komandinis darbas. Taryba taip pat teikia konsultacijas mokykloms, padeda spręsti sudėtingus atvejus“, – patikino O.Gucevičienė.
