Ištyrus atsakymus į klausimą, kokios teisinės profesijos atstovais jie pasitiki, paaiškėjo, kad advokatai užima trečiąją vietą, dešimtbalėje skalėje gavę 6,23 balo. Pirmoje vietoje – policininkai su 7,05 balu, o antrojoje – notarai, kuriems respondentai skyrė 6,77 balo. Visomis kitomis teisinėmis profesijomis (antstoliais, teisėjais, prokurorais, VSD pareigūnais, STT bei FNTT pareigūnais) visuomenė pasitikėjo mažiau.
Tačiau apklausos dalyviams uždavus klausimą apie tai, kaip jų pasitikėjimas teisinių profesijų atstovais pasikeičia asmeniškai susidūrus su minėtais teisininkais, paaiškėjo, kad tokiu atveju jie kur kas geriau ima vertinti advokatus ir notarus. Advokatams skirta 6,82 balo, o notarams – 7,05. Įdomu tai, kad tyrimo dalyviams susitikus su policininkais, jų pasitikėjimo lygis šiais pareigūnais pasikeitė itin nežymiai – viena šimtąją balo nuo 7,05 iki 7,06.
„Vertinimo balo pokytis priklauso nuo to, ar daug žmonių asmeniškai susiduria su konkrečios profesijos atstovais. Su policija didžiajai daliai Lietuvos gyventojų tenka bendrauti išties dažnai, todėl ir vertinimo santykis kinta itin nežymiai. Nuostatos apie, pavyzdžiui, advokatus ir notarus dažnai formuojasi iš girdimų rezonansinių istorijų ar neigiamų komentarų, o susidūrus su šių profesijų atstovais asmeniškai žmonių pasitikėjimo lygis jais pakyla“, - sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Be to, visuomenė teigiamai vertina ir yra linkusi pasitikėti Lietuvos advokatūra – advokatų bendruomenę atstovaujančia, prižiūrinčia ir reguliuojančia institucija pasitiki daugiau nei pusė visų Lietuvos gyventojų.
Visuomenė yra sunerimusi, kad jų ir jų tarpusavio pokalbių su advokatais ikiteisminiame tyrime yra klausomasi. Apklausa parodė, kad didžioji visuomenės dalis griežtai nepritaria tokiai „praktikai“. Net 79 proc. apklausos dalyvių pasisakė kategoriškai, jog nesutinka, kad jų ir jų advokato bendravimo turinys būtų perduodamas teisėsaugos institucijoms. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė užuominų, jog tokia advokato ir jo kliento pasiklausymo praktika galėjo vykti net ir laisvės atėmimo (suėmimo) vietose, specialiose konfidencialiam bendravimui skirtose patalpose.
„Apklausa leidžia daryti prielaidą, kad visuomenė puikiai supranta, jog advokato garantijos iš tiesų yra paties advokato ginamojo ar atstovaujamojo garantijos, nes pastarosios reikalingos tam, kad būtų užtikrinta žmogaus teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Norėtume pasidžiaugti, kad šio naujausio visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 38 proc. respondentų mano, kad būtent advokatai labiausiai gina žmogaus teises. Vos 12 proc. apklaustųjų tiki, kad tikrieji žmogaus teisių gynėjai yra policininkai, nuo jų vos vienu procentu atsilieka trečioje vietoje atsidūrę teisėjai, gavę 11 proc. apklaustųjų palaikymą“, - sako Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
Įtvirtinti ir užtikrinti realias advokato garantijas yra šiandieninis teisinės valstybės ir teisinės sistemos prioritetas, nes tik tai suteikia galimybę užtikrinti realią žmogaus teisių gynybą ir demokratiją. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konfidencialus bendravimas su advokatu Europos Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos yra saugomas kaip svarbi asmens teisės į gynybą garantija.
Kėsinimasis į advokato veiklos garantijas proporcingai mažina galimybes ginti žmogaus pagrindines teises ir laisves. Skirtingose valstybėse advokatai susiduria su skirtingomis kliūtimis jų veiklai, todėl Europos Taryba nagrinėja specialios konvencijos, skirtos advokato ir jo kliento interesų apsaugojimui, užtikrinimą. Lietuvos advokatūra aktyviai gynė ir gins žmogaus teise teises ir teisę jas apginti.
