Sostinės sporto mokyklų vadovų dauguma nepritarė siūlymui jungti sporto mokyklas į vieną centrą.
Vilniaus krepšinio mokyklos direktorius Antanas Naruševičius teigė, kad tinkamiausias variantas yra palikti didžiausias mokyklas – futbolo ir krepšinio – atskiras. „Mes turime daug varžybų, palyginti su kitomis sporto šakomis ateina labai daug vaikų. Šitos dvi mokyklos neturėtų būti jungiamos į vieną, nes tai būtų tas pats, kaip sumaišyti vandenį su grietine. Man atrodo, kad šis taupymas neatneš jokios naudos, tik žalą sportui, jo masiškumui ir vaikų atitraukimui nuo žalingo gatvės gyvenimo. Vieningas sporto ugdymo centras nėra gerai, mes iš kolūkių tik išėjome, o dabar vėl norime juos kurti“, – kalbėjo ilgametis Vilniaus krepšinio mokyklos vadovas.
Jungimas sutaupytų
Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius palaiko projektą sporto mokyklas sujungti į vieną sportininkų ugdymo centrą. Šiuo metu Vilniuje veikia 10 sporto mokyklų. Anot vicemero, turint vieną centrą būtų racionaliau naudojamos lėšos. „Atlikę reformą galime sutaupyti apie 1,5 mln. Lt, kurie būtų panaudoti sporto bazių plėtrai ir trenerių atlyginimams didinti“, – teigė G.Babravičius.
Kasmet Vilniaus miestas sportui skiria 14 mln. Lt, tačiau šių pinigų neužtenka, nuolat svarstoma, kur rasti papildomų lėšų.
Antrojo projekto autorius – tarybos narys, konservatorius Povilas Tamošauskas teigė, kad išdraskyti dabar gyvuojantį ir gana sėkmingai veikiantį sporto mokyklų tinklą būtų lengva, tačiau kas tada užsiims jaunųjų sportininkų ugdymu.
„Jeigu būtų stiprūs klubai, kaip užsienyje, prie jų būtų galima steigti sporto mokyklas. Bet kol tokio tinklo neturime, uždarydami sporto mokyklas sužlugdysime jaunų sportininkų rengimo sistemą. Šiauliai buvo įkūrę vieningą centrą, tačiau tai nepasiteisino, tad dabar jie vėl grįžta prie sporto mokyklų“, – sakė P.Tamošauskas.
Tačiau jis pripažino, kad reikia tobulinti atrankos sistemą, jog vaikai į sporto mokyklas būtų priimami pagal tam tikrus kriterijus, kaip dabar auklėtinius renkasi meno mokyklos.
Pagal šį reorganizacijos planą, sporto mokyklų siūloma sumažinti nuo dešimties iki penkių, o sutaupytus administracijos etatus perkelti į bendrojo lavinimo mokyklas arba tose pačiose sporto mokyklose įkurti daugiau vaikų grupių.
„Taip sutaupytume apie 1 mln. Lt. Mūsų projektui pritarė 18 sporto federacijų, Tautinis olimpinis komitetas, kitos sporto organizacijos, sporto mokyklas baigę vilniečiai. Jaučiame ir miesto tarybos narių palaikymą, tad tikimės, kad balsuojant bus pritarta būtent tokiai reorganizacijos koncepcijai“, – sakė P.Tamošauskas.
Trečiadienį balsuosianti miesto taryba nuspręs, kuris projektas Vilniui tinkamesnis. Tuomet jį ketinama tobulinti toliau.
Vilniuje veikia 10 sporto mokyklų, kuriose sportuoja daugiau nei 4500 mokinių, dirba 226 treneriai–sporto mokytojai, 139 administracijos ir techninio personalo darbuotojai. Mokykloms vadovauja 10 direktorių ir 15 jų pavaduotojų.