Didžiausia šios sumos dalis atiteks naujosios arenos statyboms. Maždaug 8 mln. Lt prireiks „Gintaro” baseino bei „Viesulo” sporto klubo rekonstrukcijai.
Vien 2004–2009 metais Klaipėdos sporto bazei atnaujinti skirta apie 18 mln. litų.
Kaip vardijo Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius, buvo sutvarkytas lengvosios atletikos maniežas, įmontuota moderini danga bėgikams, įrengtas naujas apšvietimas. Maždaug 2,4 mln. Lt skirta Kūno kultūros ir rekreacijos centro rūmams S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje sutvarkyti. Suremontuotas centrinis stadionas, dviračių trekas, pastatytas valčių saugojimo elingas Irklavimo centre. S.Daukanto gatvėje suremontuotos patalpos ir įrengti nauji Sportininkų namai, kur rengiamos parodos, organizuojami kvalifikacijų kėlimo kursai treneriams.
Per pastaruosius metus mieste įrengtos 6 dirbtinės dangos futbolo aikštelėms prie mokyklų, 21 krepšinio aikštelė. Tiesa, dėl pastarųjų turima problemų, nes tvarkai jose palaikyti, atnaujinimo darbams stokojama lėšų.
Suremontuotas vienas Sporto sveikatingumo bazės Smiltynėje korpusas.
Didžiausios investicijos sporto bazėms buvo pritrauktos 2005-aisiais. Tada iš viso skirta apie 6 mln. litų. Menkiausia suma rasta 2008-aisiais – 1,64 mln., kai prasidėjo ekonomikos nuosmukis.
Tačiau problemų – ne mažiau, nei atlikta darbų.
Vis dar apverktinos būklės moksleivių sporto kompleksas Paryžiaus komunos gatvėje. I.Pocius priminė, kad buvo parengtas projektas šiam kompleksui atnaujinti. Tačiau darbai neprasidėjo, o ir pats projektas suseno. Stokojama sporto salių rankiniui, krepšiniui, tenisui ir kitokioms sporto šakoms.
Pastebima, kad per pastaruosius metus labiausiai išpopuliarėjo žiemos sporto šakos, kaip ledo ritulys, dailusis čiuožimas. „Susidomėjimas šiomis šakomis išaugo labiausiai, tačiau nepadaryta nė krislelio, kad būtų galima dar labiau jas vystyti”, – priekaištavo Strateginės plėtros komiteto narys Audrius Vaišvila.
Komiteto vadovas Rimantas Cibauskas stebėjosi, kodėl anksčiau iš Europos Sąjungos fondų pavykdavo panaudoti sportui pakankamai nedideles sumas.
„Yra ir objektyvių priežasčių – nebuvo parengta detaliųjų planų, vėlavo projektai. Įstatyminė bazė anksčiau kur kas kritiškiau vertino sporto projektus ir jiemas paramą iš Europos Sąjungos buvo sudėtingiau gauti”, – teigė I.Pocius.
